Naujienos

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos kariuomenės analitikai toliau stebėjo aktyvų priešišką Baltarusijos informacinį veikimą prieš Lietuvą. Baltarusijos režimo vykdoma komunikacinė kampanija siekia įtikinti tiek vidinę, tiek tarptautinę auditoriją neva nepagrįstu Lietuvos priešiškumu Baltarusijos atžvilgiu ir sąmoningai vykdomomis provokacijomis. Tuo tarpu Rusijos propaganda siekė manipuliuoti informacija apie derybas dėl taikos Ukrainoje ir įtikinti NATO agresyvumu.

Baltarusijos informacinėje erdvėje toliau nuosekliai skleistos žinutės apie Lietuvos tariamai vykdomas provokacijas pasienyje, dirbtinai kuriamą kontrabandinių balionų krizę ir ignoruojamą Baltarusijos kvietimą dialogui dėl susidariusios situacijos. Gruodžio pradžioje Baltarusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė apie tariamai iš Kapčiamiesčio paleistą ir nelegaliai Baltarusijos oro erdvę kirtusį bepilotį orlaivį, kuris buvo aprūpintas žvalgybine technika ir gabeno „ekstremistinio pobūdžio“ spausdintą medžiagą. Įvykį komentavęs Baltarusijos saugumo tarybos sekretorius Aleksandras Volfovičius teigė, kad šis incidentas yra Lietuvos provokacija, kurios tikslas – pakenkti Baltarusijos-Lenkijos santykiams. Pasak Baltarusijos atstovo, dronas turėjo palikti Baltarusijos teritoriją kirsdamas Lenkijos sieną. Tikėtina, kad ši istorija yra Baltarusijos vykdomos komunikacinės kampanijos dalis, kurios tikslas apkaltinti Lietuvos institucijas vienašaliu krizės sukėlimu bei situacijos eskalavimu.

Tuo tarpu Rusijos propaganda siekė menkinti Lietuvos gynybos politikos sprendimus. Fiksuoti komentarai tikinantys, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys prisidengia tariama Rusijos grėsme siekiant gauti papildomą finansavimą iš ES. Reaguojant į Baltijos gynybos linijos vystymą, Rusijos žiniasklaidoje teigta, kad pasienio su Rusija ir Baltarusija įtvirtinimai yra brangūs ir neapsaugos nuo Rusijos karinės grėsmės.

Apžvelgiamuoju laikotarpiu priešiškoje informacinėje erdvėje siekta plačiai išplatinti ir sustiprinti Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos pareiškimą apie „Orešnik“ raketų sistemos dislokavimą Baltarusijos teritorijoje. Teigta, kad šios raketos dislokavimas arčiau NATO sienų yra atsakas į Aljanso keliamą grėsmę. Rusijos ir Baltarusijos propaganda skleidė žinutes apie tariamą Rusijos ginkluotės pranašumą prieš NATO oro gynybos sistemas. Pasirodė gąsdinimų, kad „Orešnik“ raketa iš Baltarusijos vos per kelias minutes galėtų pasiekti ir sunaikinti Europos sostines, todėl Vakarų politikai turėtų atsisakyti prieš Rusiją ir Baltarusiją nukreiptos politikos.

Bendrai buvo stebimas priešiškų informacinių incidentų sumažėjimas, lyginant su praėjusiu laikotarpiu, tačiau metų gale pasirodė įvairūs aukšto rango pareigūnų Rusijos ir Baltarusijos pasisakymai. Daugiausiai buvo atkartojami jau įtvirtinti naratyvai. Rusijos gynybos kolegijos išplėstiniame posėdyje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kaltino Vakarų šalis dėl išprovokuotos karinės agresijos Ukrainoje, o gynybos ministras Andrejus Belousovas teigė, kad NATO karinių išlaidų didinimas, papildomas karių dislokavimas Rytiniame Aljanso flange ir kiti veiksmai rodo NATO pasiruošimą kariniam konfliktui su Rusija. Tokia priešiška retorika yra išnaudojama siekiant įtikint vidinę Rusijos ir ją palaikančių šalių auditorijas NATO agresyvumu ir pateisinti agresiją Ukrainoje.

Asoc. nuotr.