Kai kalbama apie JAV priešraketinės gynybos sistemą, gali susidaryti įspūdis, kad komentatoriai žino daugiau nei patys tos sistemos kūrėjai amerikiečiai. Diskusijose priešraketinė gynyba praktiškai prarado savo kaip paprastos, tik techniškai žymiai sudėtingesnės, bet iš esmės nesiskiriančios nuo priešlėktuvinės, prieštankinės ar bet kokios kitos gynybos prasmę ir tapo politinių vertinimų objektu. Matyt, atėjo laikas išsklaidyti daugelį mitų ir trumpai supažindinti su priešraketinės gynybos sistema, jos atsiradimu, paskirtimi, plėtros perspektyvomis ir paaiškinti nesenus įvykius.
Kaip ji atsirado?
2002 m. pabaigoje buvo paskelbta JAV prezidento politinė direktyva dėl JAV politinio sprendimo turėti savo priešraketinės gynybos (PRG) pajėgumus. Suvokiant iškilusios problemos sudėtingumą, buvo iš karto sutarta, kad programos pabaigos laikas nenumatomas, o pati programa bus visą laiką plėtojama ir tobulinama. Paprastai kalbant, niekas tada nežinojo (ir dabar tiksliai nežino), kaip atrodys priešraketinės gynybos sistema, kai ji bus užbaigta.
Prieš ką ji nukreipta?
Prieš jokią valstybę konkrečiai. Tais pačiais metais paskelbtas JAV gynybos sekretoriaus memorandumas dėl priešraketinės gynybos vystymo programos jos tikslą nusakė taip: „Užtikrinti JAV teritorijos, jos pajėgų ir JAV sąjungininkių gynybą nuo balistinių raketų. Efektyviai atremti visų nuotolių balistines raketas visose jų skrydžio trajektorijose". Štai ir viskas. Sistema nukreipta prieš ginklo rūšį. Kaip kad prieštankinė gynyba nukreipta prieš tankus ar pakrančių gynyba prieš laivus. Kiekviena šalis, turinti tankų ar laivų, pati sprendžia, ar jai reikia tobulinti ir kokias gynybos sistemas. Jei JAV ir mini kai kurias šalis, tai tik todėl, kad tos šalys pačios visais savo veiksmais ir oficialiais pareiškimais prašosi būti įvardytos. Sistema niekuo dėta. Tai jau politinių santykių tarp šalių reikalas. Keista tik, kodėl Rusija taip norėtų būti įvardyta? Gal ir toliau vadovaujasi principu „bijo, vadinasi, gerbia"?
Kaip ji atrodo?
Tas pats JAV gynybos sekretoriaus memorandumas nurodo, kad sistema turi būti VIENTISA ir INTEGRUOTA. Tai reiškia, kad visos jos sudedamosios dalys bus sujungtos į vieną sistemą, o atskirų sistemų elementai bus integruojami, t.y. bet kuris iš jų galės būti pakeičiamas kitu, geriau tinkančiu. Memorandume nustatytas labai paprastas kriterijus, kuriuo reikia vadovautis norint keisti sistemą - jeigu pakeitimas didina bendrą sistemos pajėgumą, jis ir bus naudojamas.
Taigi, sistema susideda iš trijų didelių komponentų: jutiklių (radarų), kurių paskirtis stebėti aplinką ir aptikti paleistas raketas, atskrendančių balistinių raketų naikinimo ginklų ir sistemoje esančios informacijos persiuntimo bei pačios sistemos valdymo sistemų. Kiekvienas iš šių komponentų sudarytas iš gausybės smulkesnių sistemų lyg iš LEGO kubelių. Pavyzdžiui, jutiklių komponentui priklauso kosminio bazavimo radarai, arba palydovai, jūriniai radarai (laivai ir plaukiojantys radarai), sausumos radarai (stacionarūs ir pergabenami). Ginklų komponentą sudaro daugybė skirtingų ginklų atskrendančioms raketoms naikinti - tai ir lėktuvuose įrengiami galingi lazeriai, ir šachtose įrengiamos priešraketinės raketos, jau esančios Kalifornijoje ir Aliaskoje ir numatytos dislokuoti Lenkijoje, ir laivuose išdėstomos raketos SM2/SM3, ir mobiliosios sausumos sistemos, tokios kaip „Patriot", THAAD ar kinetinės energijos raketos (KER). Sistemos valdymo ir informacijos perdavimo komponentas - įvairios informacijos perdavimo, informacijos apdorojimo sistemos, kompiuteriai ir pan. Visa ši sistema funkcionuoja kaip vientisas organizmas, kiekvienas komponentas ir kiekvienas kubelis turi savo vietą ir yra nuolat tobulinamas.
Kaip ji vystėsi?
Priešraketinės gynybos sistemos istorija prasidėjo dar šaltojo karo laikais. Tiesa, technologijos buvo paprastesnės. Pagal JAV ir Sovietų Sąjungos susitarimą kiekviena šalis galėjo turėti vieną sistemą. JAV tada nusprendė kurti sistemą visai šalies teritorijai, o SSRS - Maskvai ginti. Kadangi JAV pradėjus vystyti savo sistemą Šiaurės Korėja buvo vienintelė valstybė, intensyviai kurianti branduolines ir balistinių raketų technologijas ir oficialiai deklaruojanti savo priešiškumą, JAV sistemos plėtra buvo orientuota į perspėjimo ir perėmimo sistemų dislokavimą Japonijoje, Aliaskoje ir Kalifornijoje. Šios teritorijos buvo optimaliausios sistemai dislokuoti, kad ji galėtų perimtų iš Šiaurės Korėjos paleistas balistines raketas. Iranui ėmus intensyviai plėtoti branduolinę ir balistinių raketų programas, JAV ėmėsi priemonių ir šiai krypčiai uždengti. Optimaliausia teritorija sistemos jutikliams ir ginklams dislokuoti tapo Europa. Kai kas sako, kad pažvelgus į žemėlapį Europa yra per daug į šoną. Tačiau, siekdami išskirti potencialiausias balistinių raketų skrydžio kryptis ir parinkti optimaliausias vietas jutikliams ir ginklams dislokuoti, turime žiūrėti į... gaublį.
Kodėl ji keičiama?
Sistema nuolat tobulinama. Kiekvieno komponento kiekvienas elementas tobulėja, jų pajėgumai dengia kitus, vienus sekasi plėtoti geriau, kitus blogiau. Mes jau minėjome, kad pagrindinis sistemos įvertinimo kriterijus yra jos pajėgumas arba efektyvumas. Jei vieno ar kito elemento tobulinimas pasistūmėjo labiau, o kito nepasisekė, jei juos galima sukeisti vietomis arba vieną pakeisti kitu neprarandant ar dar labiau sustiprinant sistemos pajėgumą, tai ir bus daroma. JAV tiesiai ir atvirai pasakė, kad konkretūs LEGO kubeliai (raketos SM3, AEGIS ir t.t.) tiesiog leidžia greičiau, pigiau ir efektyviau susitvarkyti su grėsme.
Ar JAV išsigando Rusijos ir todėl pakeitė sistemą?
JAV nėra jokios priežasties išsigąsti Rusijos. JAV niekada nekalbėjo apie tai, kad Rusija kelia joms grėsmę. Ačiū Dievui, ir Rusija susilaikė nuo rimtų tiesioginių grasinimų JAV. JAV puikiai supranta, kad Rusijai „sulaikyti" ir toliau tinka tik sena abipusio branduolinio pariteto sistema, aptariama START sutartimi. Jei ji žlugtų ir kiltų branduolinis konfliktas, pakiltų šimtai raketų, nuo kurių nei Lenkijoje dislokuotos raketos gaudyklės, nei Čekijos radaras, nei visas AEGIS laivynas neišgelbėtų. Skirtumas būtų tik tas, kad vietoj dešimties kartų visi sudegtų tik penkis. Kai gyvybė tik viena, šis skirtumas nėra jau toks esminis. Rusija seniai suprato, kad nei Lenkija, nei Čekija čia nieko nekeičia, tiesiog šaukdama apie grėsmę tikėjosi išsikovoti palankesnes pozicijas derybose dėl START. JAV, priešingai, į tuščias diskusijas nesileido, todėl šauksmai, kad Amerika išsigando Rusijos, staiga nutilo.
Ar JAV išdavė sąjungininkus?
Jokiu būdu, netgi priešingai. Pakeitimais siekiama didinti sistemos pajėgumą. Be to, nereikia pamiršti, kad greta to NATO vysto savo priešraketinės gynybos programą, kuri apima skirtingus aukščio lygius ir kurioje sudaryta galimybė dalyvauti ir Rusijai.
Be to, tiek Lenkija, tiek Čekija jau pabaigė derybas su JAV. Susitarimai pasirašyti, JAV neatšaukė nei vieno savo parašo, netgi priešingai, nebereikalauja šių šalių vadovybių ratifikuoti susitarimų ar pan., tačiau ir „Patriot" sistemos Lenkijoje bus, ir pagalba sąjungininkams tęsiama. Vienu žodžiu, viskas liko kaip buvę, na, o kad kažkur kažkas kažką vėliau informavo ar padarė pareiškimą, tai jau visai kita šneka, kuri mažai ką bendro turi su JAV priešraketinės gynybos sistema.
Daivis Petraitis
KAM Gynybos politikos ir planavimo departamentas
Nuotraukos iš http://www.mda.mil/
