Naujienos

Gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Seime priimtas Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymas, kuris yra nauja Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymo redakcija. Priimtu įstatymu nustatomas mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos teisinis reguliavimas.

Šiuo Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymu yra siekiama sujungti mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos teisinį reguliavimą į vieną sistemą, atsieti mobilizacijos skelbimą nuo karo padėties įvedimo, sudaryti pagrindą efektyviai mobilizacijos rengimo ir vykdymo sistemai sukurti.

Įstatymu taip pat siekiama sudaryti reikiamas teisines prielaidas sukurti valstybinę priimančiosios šalies paramos sistemą, kurioje dalyvautų krašto apsaugos sistemos ir civilinės valstybės, savivaldybių institucijos ar įstaigos, valstybės ir privačios įmonės, kiti ūkio subjektai.

Įstatyme numatyta, kad mobilizaciją skelbia Seimas Prezidento siūlymu, kuomet būtina ginti valstybę arba vykdyti Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus. Po mobilizacijos paskelbimo visos mobilizacijos sistemos institucijos pagal kompetenciją vykdo visas mobilizacijos planuose numatytas priemones ir veiksmus.

Terminas - priimančiosios šalies parama - Krašto apsaugos ministerijos teiktame įstatyme yra minimas pirmą kartą istorijoje. Lietuva, būdama NATO nare, turi būti pasirengus priimti NATO pajėgas, paruošti visą šalies infrastruktūrą - ir geležinkelius, oro uostus, uostus, kelius - ir žmones, kad kiekvienas žinotų savo atsakomybę ir pareigas valstybei rengiantis ir vykdant mobilizaciją bei teikiant priimančiosios šalies paramą.

Lietuva yra suinteresuota parengti priimančiosios valstybės infrastruktūrą, kad užsienio valstybės, kurios numatytų siųsti savo pajėgas, galėtų tinkamai dislokuotis ir vykdyti operacijas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui bus sudaryta galimybė pritraukti užsienio valstybių investicijas į Lietuvos infrastruktūros plėtojimą. Numatoma, kad toks teisinis reguliavimas ilgalaikėje perspektyvoje pagerins valstybės įvaizdį tarptautinėje bendruomenėje ir pakels užsienio investitorių pasitikėjimą Lietuvos verslo aplinkos saugumu.

Mobilizacijos sistema bus suskirstyta į tris dalis: savarankiški mobilizacijos subjektai (Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė, Mobilizacijos departamentas); civilinės mobilizacijos institucijos (kitos valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos); ūkio mobilizacijos subjektai (valstybės ir privačios įmonės, kiti ūkio subjektai).

Toks skirstymas padarys mobilizacijos sistemą lankstesne, kadangi Vyriausybė pati galės spręsti, kurių krašto apsaugos sistemai nepriklausančių institucijų dalyvavimas rengiant ir vykdant mobilizaciją ir priimančiosios šalies paramą yra būtinas.

Naujasis teisinis mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos teisinis reguliavimas sudarys reikalingas prielaidas šalies turimais ištekliais pasirengti ne tik valstybės individualiai ar kolektyvinei gynybai, bet ir mažiausiais kaštais pasirengti suteikti visus reikalavimus atitinkančią priimančiosios šalies paramą valstybių sąjungininkių ginkluotosioms pajėgoms.

Tokį įstatymo keitimo rengimą paskatino tai, kad iki šiol mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos teisinis reguliavimas Lietuvoje buvo pasenęs ir neefektyvus, nebuvo nustatyti veiksmingi teisiniai pagrindai, kad esamos valstybės, savivaldybių institucijos ir valstybės ūkis būtų tinkamai pasirengę mobilizacijai. Lietuvos įstatymai visiškai nereguliavo priimančiosios šalies paramos teikimo, kas yra labai svarbu, norint užtikrinti tinkamą valstybės pasirengimą vykdyti Lietuvos įsipareigojimus NATO.

Kovo 15 d. Lietuvos Respublikos Seimas pradėjo svarstyti Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymo pataisas. Svarstymų metu įstatymo rengėjai ¬- Mobilizacijos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos atstovai - atsižvelgė į tikslingus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narių pastebėjimus ir siūlymus. Įstatymas įsigalios šių metų liepos 1 dieną.

KAM archyvo nuotr.