Naujienos

Pirmąjį rugpjūčio savaitgalį Kazio Veverskio kariniame poligone vyko Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Krašto apsaugos savanorių pajėgų organizuotos snaiperių pratybos. Iki šių pratybų snaiperiais tapti nusprendę kariai turėjo nueiti ilgą ir intensyvų kelią – išlaikyti fizinio pasirengimo normatyvus, įveikti ištvermės ir psichologinio pasiruošimo pareikalavusias atrankas bei įsavinti balistikos žinias.

Pirmąją pratybų dalį sudarė šaudymas snaiperiniais ginklais į taikinius. Snaiperis turi puikiai išmanyti balistiką – paskaičiuoti kulkos trajektoriją pagal atstumą įvertindamas kulkos greitį, kulkos svorį, derivaciją, vėjo greitį ar oro drėgnumą ir netgi aukštį virš jūros lygio bei pats turi mokėti pakoreguoti taikiklį. Šiandienos snaiperiai turi balistinių kalkuliatorių programėles, o į mūšio lauką karys nešasi meteorologinę stotelę su integruotu balistiniu kalkuliatoriumi – kas palengvina taikymąsi į taikinį. Pratybose snaiperiai turėjo pataikyti į taikinius, kurie buvo išstatyti atstumu nuo 200 iki 1000 metrų, o atstumą skaičiavo patys, be lazerinių prietaisų pagalbos. Į kiekvieną iš taikinių šauliai iššovė po 3 šūvius, o jų šūvius, kulkos trajektoriją ir pataikymą fiksavo stebėtojai, kurie visuomet būna poroje su snaiperiu. Vienus šaudymo pratimus kariai galėjo atlikti ramiai susikaupę ir nusiteikę taikliam šūviui, bet buvo pratimų, kuomet pratybų dalyviai per 6 min. turėjo nubėgti 200 metrų ir atlikti 3 taiklius šūvius.

Po pirmosios dienos šaudymo į taikinius, pratybų dalyviai gavo užduotis adaptuotas realioms situacijoms – infiltruotis ir įsirengti pozicijas tam tikroje poligono teritorijoje, išlaukti visą naktį, o ryte, 5 valandų laikotarpyje pasirodė kiekvienam snaiperiui atskiras taikinys, į kurį turėjo atlikti 2 šūvius per ribotą laiko tarpą. Po atlikto šūvio snaiperis su stebėtoju turėjo nepastebėti atsitraukti iš pozicijų. Imituojamo priešo nepastebėtiems iš vakaro užimti pozicijas kariams šiek tiek gelbėjo lijęs lietus kuomet mažesnis matomumas ir nesigirdi po judančių karių kojomis traškančių medžių šakos, tačiau ryte atsitraukti po atlikto šūvio ir geromis oro sąlygomis snaiperiams jau buvo nemažai iššūkių.

Po pratybų kalbinti instruktoriai sakė, kad renkantis tokią karinę specialybę kaip snaiperio kelią – turi būti labai stiprus vidinis noras ir stiprus psichologinis pasiruošimas. Įveikęs taktinį žygį ir niekieno nepastebėtas pasiekęs numatytą vietą, išmokęs užsimaskuoti net nuo bepiločių orlaivių bei įsirengęs šaudymo pozicijas ir nesvarbu kokiomis gamtinėmis sąlygomis, jose išlaukęs reikiamo momento, snaiperis kartais turi tik vieną galimybę paspausti nuleistuką ir eliminuoti taikinį. Snaiperis taip pat labai svarbus renkant žvalgybinę informaciją.

Snaiperių pratybos organizuotos po KASP Bazinio snaiperio rengimo, kuris pradėtas vykdyti 2022 metais. Pirmoji snaiperių grupė Savanorių pajėgose buvo parengta dar 1995 metais, kurią sudarė 20 snaiperių, o prie jų rengimo prisidėjo buvusi pasaulio kulkinio šaudymo čempionė kpt. Auksė Dauderienė ir kiti šios srities specialistai. Lyginant su 1995 metais, šiandien turime milžinišką kokybinį šuolį snaiperių rengimo programoje, kariai aprūpinti moderniais ginklais bei snaiperio ekipuote ir amunicija.    

KASP informacija.