DELFI TV medžiaga: (platinama gavus Delfi TV sutikimą)
http://tv.delfi.lt/video/2o82ktoX/
http://tv.delfi.lt/video/SkmgP8IE/
Rugpjūčio 26 d. prisimenant kovotojų už Lietuvos laisvę istorinius žygius per Baltijos jūrą 1944-1953 m. ir įamžinant Lietuvos pasipriešinimo okupacijai dalyvių ryšius su pasipriešinimą rėmusiomis valstybėmis Lietuvos kariai Šventojoje surengė parodomąją pokario partizanų jūrų desanto inscenizaciją.
Inscenizacijoje kariai pademonstravo išsilaipinimo į krantą operaciją. Čia kariai, imituojantys rezistentus, turėjo susitikti su krante jų laukiančiais „ryšininkais" ir perduoti „įrangą iš Švedijos".
Šventosios paplūdimyje prie pakabinamo tilto surengtoje inscenizacijoje dalyvavo Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų, Karinių jūrų pajėgų, Karinių oro pajėgų bei Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos parašiutinio rengimo centro kariai.
Po desanto operacijos Šventosios centre surengta iškilminga paminklo, skirto kovotojų už Lietuvos laisvę istoriniams žygiams atminti, atidengimo ir pašventinimo ceremonija.
Tos pačios dienos ryte Švedijoje, Gotlando saloje, Ljurgano miestelyje prie Jono Pajaujo, aktyvaus pasipriešinimo dalyvio, padėjusio Baltijos šalių rezistentams užmegzti ryšius su Vakarų pasauliu, sodybos buvo atidengta paminklinė lenta Lietuvos rezistencijos ryšių su Vakarų valstybėmis atminti.
Renginiais Švedijoje ir Lietuvoje taip pat buvo paminėtos Juozo Lukšos - Daumanto, partizano, kovotojo už Lietuvos laisvę 60-osios žūties metinės.
Renginiuose dalyvavo krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius, rezistencijos kovų dalyviai, jų artimieji, Švedijos gynybos ministerijos valstybės sekretorius Håkan Jevrell, Švedijos kariuomenės Operacijų vadavietės viršininkas generolas leitenantas Anders Lindstöm, kt.
Vokiečių ir sovietų okupacijų metais Lietuvos pasipriešinimo dalyviai, siekdami užmegzti ir palaikyti ryšius su Vakaruose veikusių lietuvių išeivijos organizacijų atstovais, naudojosi vandens keliu per Baltijos jūrą. Žinoma, kad pirmoji tokia kelionė įvyko 1943 metais, kai Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) ir Vyriausiojo lietuvių komiteto (VLK) atstovas dr. Algirdas Vokietaitis iš Latvijos žvejų Nidos kaimelio į Švedijos Gotlando salą nuvyko su žvejybiniu kateriu.
1943 - 1944 m. A. Vokietaitis dar kelis kartus keliavo iš Lietuvos į Švediją ir atgal. 1944 m. rugpjūčio mėn. 7 d. vykstant į Švediją A. Vokietaičio katerį sulaikė vokiečiai. Jis buvo įkalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje ir į laisvę pateko tik žlugus nacių Vokietijai. A. Vokietaitis Švediją vėl pasiekė tik 1946 m. vasario 22 d. Kaip ir pati pirmoji kelionė abi kitos A. Vokietaičio kelionės į Lietuvą iš Gotlando salos buvo organizuotos į tą pačią vietą - Latvijos žvejų kaimelį Nida.
Išeivijoje gyvenusiems lietuviams, latviams ir estams parengus Baltijos šalių gyventojų evakuacijos planus, iš JAV gavus finansinę paramą ir įsigijus katerius, 1944 m. iš Lietuvos pajūrio tarp Šventosios ir Palangos į Švediją buvo tikimasi perkelti daugiau besitraukiančių lietuvių. Tokių kelionių metu (jų galėjo būti apie kelias dešimtis) į Švediją galėjo būti perkelta apie 100 Lietuvos gyventojų. Šios kelionės nutrūko vokiečiams katerius su įguloms paėmus į nelaisvę.
1947 m. pabaigoje Švedijoje apsistoję Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasipriešinimo sovietams nariai pradėjo bendradarbiavimą su švedų žvalgyba dėl grupės žvalgų, sudarytos iš visų trijų tautų atstovų, perkėlimo per Baltijos jūrą. Buvo atrinkti žmonės žvalgybiniam apmokymui, o persikelti nuspręsta 1948 m. rudenį. Kelionei į Lietuvą parinkti lietuviai Juozas Lukša (slap. Daumantas) ir Kazys Pyplys (slap. Mažylis) bei Lietuvos latvis Valdemaras Briedis (slap. Uosis). Tačiau dėl to, kad J. Lukša pakeitė savo planus ir nusprendė į Lietuvą patekti oro desanto keliu su prancūzų pagalba, numatyta kelionė neįvyko. Vėliau vietoj J. Lukšos rengėsi plaukti Jonas Deksnys. Po pasirengimo žvalgų grupę per jūrą turėjo būti perkelta 1949 m. pavasarį.
Pirmasis mėginimas persikelti įvyko 1949 m. balandžio pradžioje į pasirinktą vietą Lietuvos pajūryje. Buvo plaukiama švedų paruoštu laivu su dviem dyzeliniais motorais. Tačiau, likus 50-iai jūrmylių iki Lietuvos kranto, sugedo vienas iš motorų ir laivo kapitonas, atsisakęs vykdyti užduoti iki galo, grįžo atgal į Stokholmą.
Antrą kartą išplaukta 1949 m. balandžio 31 d. galingesniu anglų kateriu (vokišku torpediniu „E" tipo, varomu trimis dyzeliniais motorais), kuriam vadovavo kapitonas H. H. Klose. Žvalgų grupės nariai buvo ginkluoti, turėjo po vieną JAV gamybos trumpų bangų priėmimo-siuntimo radijo stotį, atskirus šifrus bei kodus, kt.
1949 m. gegužės mėn. 1 d., apie 02 val. 30 min. žvalgų grupė iš katerio nuleistomis dvejomis guminėmis valtimis pasiekė krantą. Desantinę grupę sudarė trys lietuviai - J. Deksnys (žvalgų grupės vadovas), K. Pyplys, V. Briedis, latvis Vidvudas Šveicas (slap. Jansons) bei du estai - Maksas (slap.) ir Niksis (slap.).
Po šios kelionės, JAV, Didžiosios Britanijos ir Švedijos karinės žvalgybos į Baltijos valstybes organizavo dar bent 11 žvalgų grupių perkėlimus per Baltijos jūrą. ( Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.)
Giedrės Maksimovicz nuotraukos
