Naujienos

Prabėgę devyni mėnesiai dovanoja dar vieną Lietuvą ginti paruoštų jaunuolių laidą. Algirdo batalionui - patirtį, naujuosius ginklo brolius, o patiems šauktiniams kariams - neįkainojamų tarnybos akimirkų atneštą patirtį. 

Šauktinis, peržengęs kareivinių slenkstį - tarsi tuščias popieriaus lapas, kuriame nuguls jo vadų rankraštis. Dažniausiai rašytas bemiegėmis naktimis su atsakomybe dėl užduoties ir už karius, su siekiu tuos palaidus lapus įrišti į vieną knygą pačiu kiečiausiu viršeliu. Šauktiniui kariui gyvenimo įvykiu tapę devyni mėnesiai profesionalui tėra dar vienas periodas, po kurio seka kitas ir dar kitas. Tačiau kiekvienas periodas palieka savo įspaudą abiems. Plienu kaustytą bendrystę, prisiminimus ir draugus!

Tarnybos metu Algirdo batalione jaunieji kariai gyveno pagal griežtą dienotvarkę bei kovinio rengimo planą. Bazinis kario rengimas gana greit supažindino jaunuolius su tvarka batalione ir visa atsakomybe nešiojant kario vardą. Pakloję tvirtą savo, kaip būsimojo tėvynės gynėjo pagrindą, kariai mokėsi valdyti ne tik jiems skirtus pėstininkų ginklus, bet ir prieštankinius, ugnies paramos ginklus, minosvaidžius, kuriais tarnybos eigoje atliko visų kariuomenėje vykdomų etapų kovinius šaudymus. Ne viena para praleista poligone, ne vienas nueitas ar nubėgtas kilometras nešant ekipuotę, ugdė karius susidūrus su iššūkiais ne bėgti nuo jų, o ryžtingai judėti pirmyn. Tai viena pagrindinių Algirdiečio savybių. 

Kreipdamasis į karius kalbėjo bataliono vadas mjr. Rimas Čepononis kalbėjo - „Jūs tapot stipresniais ir geresniais žmonėmis. Tikiu, kad tapote sąmoningais ir labiau atsidavusiais piliečiais ir visų svarbiausia, kad tapote kariais. Išmokote valdyti ginklą, vykdyti užduotis, nesiskųsti kai sunku, šalta ar šlapia ir tapote tais, kuriais gali didžiuotis vadai, kolegos ir visi Lietuvos žmonės". 

Atradęs tolimesnį savo kelią būtent kariuomenėje įspūdžiais apie sukauptą Algirdiečių patirtį ir žinias dalinasi eil. Paulius Dubickas: „Devyni mėnesiai - tikrai rimtas iššūkis sau, bet tai viena geriausių galimybių save pažinti. Tą padaryti padėjo vadai, kuriems esu ypač dėkingas už tai, ko išmokau. Liko dar daugybė dalykų, kuriuos galiu iš jų išmokti ir tą darysiu ateityje tęsdamas tarnybą būtent čia".

Gausus būrys privalomąją tarnybą baigiančių karių pareiškė norą tęsti tarnybą profesionalų gretose. Būtent tai, o taip pat išleidimo į atsargą proga suteiktų karinių laipsnių bei padėkų skaičius yra geriausias visų drauge įdėto darbo bei motyvacijos rodiklis. 

Atsisveikindami kariai įamžino abipusį savo bei bataliono karių įdirbį dovanodami skulptūrą, dedikuotą batalionui. Autorius, profesionalus skulptorius - NPPKT karys j. eil. Kristupas Bimbiras į kūrinį sudėjo ne vieną svarbų simbolį, linkėdamas kariams nepamiršti jų prasmės. Po bataliono herbu nugulęs trikampis simbolizuoja ieties smaigalį, kuriuo Sausumos pajėgose vadinamas Algirdo batalionas. Algirdiečiai - visuomet siekiantys aukštumų, tad pjedestalo spalva mėlyna. Tūtos kulkosvaidžio juostoje rodo karių kilimą nuo civilių iki parengtų ginti savo tėvynę karių. Viršutinė tūta įleista į simbolinę spyną, simbolizuojanti pasirengimą bet kada veikti, o pati spyna jungia šauktinių bei bataliono akmenis - vienybė.

Ilgainiui daugelis dalykų keliauja užmarštin - patyrimai, akimirkos, emocijos, netgi veidai... Tačiau vienas dalykas visuomet liks amžinas - įspaudas, kurį jaunuoliams paliko praėjęs laikas. Kad ir kokią aprangą ar uniformą vilkės ateityje, jie visuomet liks kariai, reikalui esant stosiantys į bendras gretas. Geležinio Vilko kariai - Algirdiečiai - šis vardas lieka amžinas, nes buvusių nebūna.