Naujienos

Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos vyko ceremonija, skirta 1949 m. vasario 16-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo 61-osioms metinėms paminėti. Minėjimo metu į susirinkusiuosius kreipėsi Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius.

Gerbiami minėjimo dalyviai,

Kario dvasia visada budi. Kario ginklas visada parengtas duoti atkirtį galimam priešui. Kariui kova už laisvę - yra jo gyvenimas...

Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio tarybos pirmininkas Jonas Žemaitis - Vytautas ir kiti septyni Tarybos nariai, 1949 m. vasario 16 d. pasirašę Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaraciją - Lietuvos valstybės teisės aktą - įteisino mūsų Tautos valstybingumo tęstinumą okupuotoje Lietuvoje.

Matyt, vasario 16-oji buvo pasirinkta neatsitiktinai. Matyt, ši diena buvo pasirinkta tam, kad sustiprinti savo dvasines jėgas, kad po tikrąja Lietuvos trispalve sutelkti Laisvės kovotojų, partizanų ir visų Lietuvos žmonių viltį atgauti Nepriklausomybę, kad sustiprinti tuos, kurie abejojo Tėvynės ateitimi, ar dvejojo dėl savo gyvybės. Tik pasiaukojimas sąlygojo, kad išsivadavimo kova nenurimtų.

Tautos laisve tikėję LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas, Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas, Vakarų Lietuvos partizanų srities štabo viršininkas Vytautas Gužas-Kardas, LLKS Visuomeninės dalies viršininkas Juozas Šibaila-Merainis, Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas Bronius Liesis-Naktis, Prisikėlimo apygardos vadas Leonardas Grigonis-Užpalis, einantis Pietų Lietuvos partizanų srities vado pareigas Dainavos apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, LLKS Tarybos Prezidiumo sekretorius Petras Bartkus-Žadgaila - visi jie žuvo už Tautos laisvę, už gyvenimą...

Žmogaus kūnas silpnas, bet dvasia stipri... Vien ginklu nugalėti labai sunku. Suvokdami tai, partizanai rašė, dalinosi draudžiama literatūra, drąsindami ir remdami vieni kitus gyvu meniniu žodžiu, skelbdami savo kūrybą partizanų spaudoje. Tai turėjo sutelkti, tai buvo dar stipresnis ginklas. Iš kartos į kartą turi būti perduotos nepamirštamos jų drąsos, išminties, įžvalgumo ir meilės Tėvynei pamokos. Įkvėpti to nemaraus pasiaukojimo, apjuosti su ta pačia galinga jėga alsavo Sausio 13-oji, Baltijos kelias...

Šiandien, jau 20 metų gyvendami Nepriklausomoje Lietuvoje, galime išdidžiai švęsti savo Valstybės atkūrimo dieną. Šių dienų iššūkiai valstybei, kariuomenei, žmonėms, jų saugiam gyvenimui kelia naujus reikalavimus. Tačiau tai nesunku, kai prisimename, koks buvo kelias laisvės link. Palaikydami karių aukštą kovinį pasirengimą, stiprindami jų motyvaciją išsaugosime, o jeigu reikės - ir apginsime iškovotą laisvę.

Kario pašaukimas šiandien dar ne visiems yra suprantamas. Bet jis besąlygiškas, nes esi visada įsipareigojęs. Įsipareigojęs, jeigu reikia, stoti su ginklu į kovą, įsipareigojęs ginti demokratines ir bendražmogiškas vertybes, pasirengęs mirti, jeigu to pareikalaus kario priesaika...

Švęskime savo šventę. Švęskime ne su širdgėla ar neapykanta. Švęskime su džiaugsmu, kad galime apkabinti vieni kitus, apkabinti savo vaikus. Džiaukimės, kad galime matyti išsipildančias vaikų šviesias svajones, ir dėkokime Dievui, kad šiandien pabudome laisvoje Lietuvoje...

Daugiau apie Vasario 16-osios renginius ir vaizdo medžiaga pateikta čia.

Alfredo Plaidžio nuotraukos