Naujienos

Viskas įmanoma, sakoma neįmanomos kelionės laiku. Kelios valandos skrydžio su tarpiniais nusileidimais Manase amerikiečių bazėje bei Kabule ir štai aš čia, Čagčarane, Goro provincijoje, kur islamo kalendorius skaičiuoja 1390 metus. Pirmasis įspūdis ne koks - iš molio drėbtos trobelės, dominuoja ruda spalva ir kalnai atrodo tokie vienodi ir monotoniški. PAG stovykloje nuotaika pasitaiso. Gyvenimo sąlygos puikios, dviviečiai gyvenami kambariukai konteineriuose, sporto salė su treniruokliais, televizija, internetas, valgykloje skanus ir sotus maistas. Nusprendžiau - gyventi galima.

Pirmosios užduotys, pirmieji patruliai ir mano nuomonė apie šį kraštą visiškai pasikeičia. Pirmiausia gamta tik iš pirmo žvilgsnio atrodo tokia nuobodi, juo labiau, kai ją vertini žiūrėdamas pro lėktuvo langą. Visai kitoks vaizdas atsiveria išvažiavus į patrulį. Saulė žaidžia spalvomis. Žalumos čia beveik nematyti, bet už tai kokia kitų spalvų įvairovė! Nuo sodriai pilkos skaldos, susidariusios po kalnų erozijos iki ryškiai geltonų apkerpėjusių akmeningų keterų arba tamsiai raudono molingo kalno šlaito. Tai vienur, tai kitur matosi besiganančios avių kaimenės. Niekaip nesuprantame, ką jos ten randa ėsti. Išskyrus neaiškios kilmės stabarus, kuriuos vietiniai naudoja kurui, čia nieko nėra.

Atvažiavus į kaimą, pirmiausia pasitinka vaikai, jų visas tuntas. Jie bėga įkandin mūsų mašinų, mojuoja rankomis ir šūkalioja "Ball, ball" (prašo kamuolių). Visa laimė kamuolių mes turime, kurie bus išdalinti mūsų vizitui kaime pasibaigus. Futbolas čia labai populiarus ir vietiniams vaikams tai didžiausia pramoga. Sustojame. Mus pasitinka kaimo vyresnysis. Po trumpo pokalbio pakviečia pas save į namus puodeliui arbatos. Žmonės čia nuoširdūs, atviri ir vaišingi. Kalbamės apie dvi valandas. Išklausome su kokiomis problemomis kaimas susiduria. Patariame, kaip ir į kokias vietinės valdžios institucijas kreiptis, kad šios problemos būtų išspręstos, paklausinėjame apie saugumo situaciją toje vietovėje. Vizitui pasibaigus, skurdžiausiai gyvenančioms kaimo šeimoms išdaliname dovanas: šiltas antklodes, puodų rinkinius, žiemines vaikiškas striukes. Žmonės, apstoję ratu prašo užsukti dažniau. Nežadame. Žadėti čia negalima. Mes tik sakome dari kalba „inčala" - viskas Dievo valioje.

Temsta. Laikas grįžti į stovyklą. Tai vienur, tai kitur molinėse trobelėse įsižiebia šviesos. Beveik kiekvienas namas čia turi saulės baterijas. Žinant, jog Gore 320 dienų per metus būna saulėta, tai turbūt pats efektyviausias energijos šaltinis net ir sunkiai pasiekiamose vietovėse. Pamažu tolstame nuo kaimo. Šviesos lopinėliai pavirsta taškeliais ir tarsi mirksintys jonvabaliai mus lydi, kol neužsukame už kalvos šlaito.

Čagčaraną pasiekiame jau visiškai sutemus. Apšviestos ir išasfaltuotos pagrindinės gatvės, vietinių dirbtuvėlių ir parduotuvėlių gausa parodo tuos pasikeitimus, kurie įvyko per kelerius paskutinius metus. Žmonės čia jaučiasi saugūs. PAG bei jos partnerių iš JAV, Japonijos ir kitų šalių vykdomi projektai keičia vietinių gyvenimą ir suteikia viltį ateičiai. „Anksčiau mes gyvenome kaime ir didžiuodavomės, kad kuris nors iš mūsų vaikų turi darbą, dabar mes didžiuojamės gyvendami mieste ir kad mūsų vaikai lanko mokyklas," - sako kalbinami vietiniai gyventojai ir priduria: „Jie bus daktarai, teisininkai arba inžinieriai".

Įvažiavus į stovyklą pradeda snigti. Vietiniai išorinio stovyklos perimetro apsaugininkai džiaugiasi - kuo daugiau sniego, tuo derlius sekančiais metais bus geresnis. Tačiau žiema - tai ir maisto trūkumas, ligos ir vaikų mirtingumas atokesniuose kaimuose.

Grįžę mes vėl planuojame patrulius, kur labiausiai reikalinga pagalba, kad nors kiek palengvintume vietinių gyvenimą žiemos periodu.

Čia pabandžiau aprašyti vienos dienos patrulį ir vieną iš užduočių, kurią mes vykdome. Kovo 21 dieną Afganistanas sutiko naujuosius 1391 metus. Ko tikisi Goro provincijos žmonės iš ateinančių metų, kokie jų lūkesčiai? Tai tradiciškai užduodamas patrulių metu klausimas. Atsakymas vienas - svarbiausia saugumas, PAG mums suteikė viltį ateičiai, visa kita - inchalla ( liet. kaip Dievas (šiuo atveju: Alachas) duos).

Parengė vyr. ltn. Tomas Pakalniškis, PAG-14 visuomenės informavimo karininkas. Autoriaus nuotraukos