Naujienos

Rugsėjo 8 d. Vilniuje buvo paminėtos 507-osios pergalės Oršos mūšyje metinės. Prieš daugiau nei 500 metų įvykęs mūšis pristabdė maskvėnų veržimasi į LDK gilumą ir leido Lietuvai prisistatyti vakarų pasaulyje kaip vakarietiškų vertybių gynybos priešakine pozicija rytuose.

Minėjimo renginiai prasidėjo tarptautine konferencija „Lietuva, Lenkija, Ukraina ir Baltarusija – Maskvos hibridinio karo mūšių laukuose“, kurią organizavo Lietuvos kariuomenė kartu su Rytų Europos studijų centru. Sveikinimo žodžius tarė Lenkijos ir Ukrainos ambasadoriai Urszula Doroszewska (Uršula Doroševska) ir Volodymyr’as Yatsenkivskyi’is (Volodymyras Jatsenkivskis), konferencijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos prezidentūros, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės atstovai, ekspertai iš Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos, Lietuvos mokslo ir visuomeninių organizacijų. Konferencijos dalyviai diskutavo apie Oršos mūšio pergalės reikšmę, taip pat kovos su propaganda ir dezinformacija temomis.

Vėliau, popietę, Lietuvos kariuomenės orkestras žygiavo nuo Aušros vartų iki Katedros aikštės. Čia miesto gyventojai ir svečiai galėjo stebėti įsimintiną orkestro pasirodymą.

Be to, šia proga rugsėjo 7–20 d. prie Krašto apsaugos ministerijos pagrindinio įėjimo eksponuojamas atminimo kryžius „Už Jūsų ir Mūsų laisvę“, kuris pagamintas pagal Ukrainos kario Oleksa Sokil sumanymą. Šiuo kryžiumi Ukrainos kariai dėkoja Lietuvai ir jos žmonėms už Ukrainos laisvės kovos palaikymą ir pagalbą sunkiu metu. Įdomu tai, kad į šį kryžių yra įdėtos rytų Ukrainos fronte surinktų minų skeveldros, tūtos, karių identifikavimo žetonai, medalis ir kitos karinio konflikto detalės. Planuojama, kad šis kryžius vėliau bus pastatytas Kryžių kalne.

1514 m. rugsėjo 8 d. įvykęs Oršos mūšis buvo reikšmingiausias 1512–1522 m. trukusiame kare tarp Lietuvos ir Maskvos karalystės. Oršos mūšyje Vasilijaus III sutelktą Maskvos kariuomenę sumušė jungtinė lietuvių ir lenkų kariuomenė, vadovaujama Didžiojo Lietuvos etmono Konstantino Ostrogiškio. Nors daugelis istorikų nesutaria dėl mūšyje dalyvavusių karių skaičiaus, tačiau esantys šaltiniai liudijo didelę jėgų persvarą Maskvos naudai. Karo istorikai pripažįsta, kad šiame mūšyje lemiamą įtaką LDK pergalei turėjo sumanus vadovavimas ir pasirinkta taktika bei netikėta ir taikli Lietuvių kariuomenės artilerijos ugnis bei lietuvių raiteliai

Pasak istorikų, maskvėnai ilgai neatsigavo po triuškinančio pralaimėjimo. Laimėjus Oršos mūšį LDK teritorija buvo apsaugota nuo priešo įsiveržimą į valstybės gilumą. Maskvos karinė galia buvo stipriai nusilpninta. Nors Smolenskas ir buvo atsikovotas tik po kurio laiko, tačiau maskvėnai ilgą laiką negalėjo rengti žygių į LDK. Be to, po šio mūšio įsivyravo nuomonė, kad rusai atvirame lauke negali atsispirti lietuviams. Vakarų Europoje pradėjo formuotis Maskvos, kaip agresyvios ir civilizuotoms krikščionių šalims priešiškos valstybės, įvaizdis. Lietuvos kariuomenės ir jos sąjungininkų pergalė XVI a. Oršos mūšyje, neabejotinai, yra reikšminga pasaulinėje karo meno istorijoje.

Lietuvos kariuomenės informacija.
Giedrės Maksimovicz-Alkemos nuotraukos.