Naujienos

Rugsėjo 8 d. Katedros aikštėje, Vilniuje, aidint istorinių pabūklų šūviams ir skambant Lietuvos kariuomenės orkestro garsams, vykstant Justės Arlauskaitės-Jazzu ir Marijono Mikutavičiaus koncertui bei dangų nušviečiant fejerverkams, iškilmingai paminėtos 506-osios pergalės Oršos mūšyje metinės. Prieš daugiau nei 500 metų įvykęs mūšis pristabdė maskvėnų veržimasi į LDK gilumą ir leido Lietuvai prisistatyti vakarų pasaulyje kaip vakarietiškų vertybių gynybos priešakine pozicija rytuose.

Į šventinį renginį atvyko bei sveikinimo žodžius tarė Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys, Lenkijos ir Ukrainos ambasadoriai Urszula Doroszewska (Uršula Doroševska) ir Volodymyr'as Yatsenkivskyi'is (Volodymyras Jatsenkivskis), LRT gen. direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Oršos mūšis mums primena, kad pergales dažnai lemia ne kiekybė, o kokybė. Tą matau ir šiandien: Lietuvos kariuomenė greitai perima technologines karybos naujoves ir nuolat tobulėja. Be abejonės mes mokame kovoti, galime nugalėti ir pasitikime savimi“, – sveikinimo kalboje sakė Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. V. Rupšys.

Vilniaus gyventojai ir miesto svečiai Katedros aikštėje stebėjo Lietuvos karių atliekamą vėliavos, vėliau suplevėsavusią virš Valdovų rūmų, perdavimo ceremoniją. Pergalei pažymėti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Lietuvos kariuomenės orkestro ir Garbės sargybos kuopos kariai atliko defile programą pagal grupės „The Roop" dainą „On fire", o Sausumos pajėgų Brigados Generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono kariai iš istorinio pabūklo išovė tris šūvius už Lietuvos kariuomenę, istorinę pergalę ir už keturių tautų vienybę.

Susirinkę istorinėje miesto vietoje prie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklo renginio dalyviai, miestelėnai, žiūrovai, prisijungę prie LRT tiesioginės transliacijos, klausėsi renginio svečių sveikinimo žodžiais šios pergalės proga ir mėgavosi įspūdingu J. Arlauskaitės-Jazzu ir M. Mikutavičiaus koncertu. Renginio pabaigoje dangų nušvietė įspūdingi fejerverkai.

1514 m. rugsėjo 8 d. įvykęs Oršos mūšis buvo reikšmingiausias 1512–1522 m. trukusiame kare tarp Lietuvos ir Maskvos karalystės. Oršos mūšyje Vasilijaus III sutelktą Maskvos kariuomenę sumušė jungtinė lietuvių ir lenkų kariuomenė, vadovaujama Didžiojo Lietuvos etmono Konstantino Ostrogiškio. Nors daugelis istorikų nesutaria dėl mūšyje dalyvavusių karių skaičiaus, tačiau esantys šaltiniai liudijo didelę jėgų persvarą Maskvos naudai. Karo istorikai pripažįsta, kad šiame mūšyje lemiamą įtaką LDK pergalei turėjo sumanus vadovavimas ir pasirinkta taktika bei netikėta ir taikli Lietuvių kariuomenės artilerijos ugnis bei lietuvių raiteliai.

Pasak šį mūšį tyrinėjusių istorikų, maskvėnai ilgai neatsigavo po triuškinančio pralaimėjimo. Laimėjus Oršos mūšį LDK teritorija buvo apsaugota nuo priešo įsiveržimą į valstybės gilumą. Maskvos karinė galia buvo stipriai nusilpninta. Nors Smolenskas ir buvo atsikovotas tik po kurio laiko, tačiau maskvėnai ilgą laiką negalėjo rengti žygių į LDK. Be to, po šio mūšio įsivyravo nuomonė, kad rusai atvirame lauke negali atsispirti lietuviams. Vakarų Europoje pradėjo formuotis Maskvos, kaip agresyvios ir civilizuotoms krikščionių šalims priešiškos valstybės, įvaizdis. Lietuvos kariuomenės ir jos sąjungininkų pergalė XVI a. Oršos mūšyje, neabejotinai, yra reikšminga pasaulinėje karo meno istorijoje.

Lietuvos kariuomenės informacija.
Gr. Michail Lysenko ir Alfredo Pliadžio nuotr.