Naujienos

Rugpjūčio 3 d. Rukloje, Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos Mokomajame pulke vyks NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacijų ir vadovybės pasikeitimo ceremonija.

Ceremonijoje planuoja dalyvauti Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, Lietuvos kariuomenės vienetų vadai, NATO šalių, delegavusių karius į priešakinių pajėgų kovinę grupę, ambasadoriai, kariuomenių atstovai.

Ceremonijos metu nuo vasario kovinei grupei vadovavusį Vokietijos kariuomenės pulkininką leitenantą Christophą Huberį (Christoph Huber) pakeis naujasis kovinės grupės vadas taip pat Vokietijos karininkas plk. ltn. Thorstenas Gensleris (Thorsten Gensler), vadovaujantis Vokietijos 37-osios mechanizuotosios pėstininkų brigados 371-ajam mechanizuotajam pėstininkų batalionui.

Per keletą savaičių į Lietuvą atvyko apie 450 antrosios Vokietijos karių pamainos karių čia tarnausiančių 6 mėnesius. Vokietijos kariai priešakinių pajėgų batalione yra suformavę štabo elemento pagrindą, štabo ir vieną mechanizuotąją kuopas.

Vokietijos kariai kartu atsigabeno apie 120 kovinės ir paramos technikos vienetų. Tarp jų tankus „Leopard 2 A6", pėstininkų kovos mašinas „Marder", šarvuočius „Boxer", „Fuchs" ir kt.

Vokietijos kontingentas suformuotas 37-osios mechanizuotosios pėstininkų brigados 371-ojo mechanizuotojo bataliono, įsikūrusio Marienberge, Saksonijos regione, pagrindu.

Šiuo metu NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje jau dislokuota per 450 Vokietijos, 100 Belgijos, 250 Nyderlandų, 200 Norvegijos ir 20 Liuksemburgo karių.

NATO priešakinių pajėgų batalionas yra tiesioginis atsakas į agresyvius ir provokacinius karinius Rusijos veiksmus prie NATO teritorijos sienų, kurie lėmė stabilumo ir saugumo susilpnėjimą, didesnį saugumo situacijos nenuspėjamumą ir saugumo aplinkos pokyčius. Sprendimas dislokuoti NATO priešakinių pajėgų batalioną prieš Rytinių NATO sienų buvo priimtas 2016 m. liepą Varšuvoje NATO viršūnių susitikime Baltijos šalių ir Lenkijos prašymu.

Šiandien atgrasymo ir gynybos tikslais Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje kovinėms grupėms vadovauja Vokietija, Kanada, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Jų buvimas reiškia tai, kad vienos aljanso narės užpuolimas reikštų ataką prieš visas. Šios pajėgos reiškia ir didžiausią kada nors NATO kolektyvinės gynybos sustiprinimą, kuris taip pat apima ir NATO buvimą Juodosios jūros regione.

Ievos Budzeikaitės nuotrauka 

Plačiau apie NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę Lietuvoje - specialioje skiltyje: http://kariuomene.kam.lt/lt/efp.html