„Jėgeriai – tai kariai, gebantys vykdyti žvalgybą ir kautis priešo kontroliuojamoje teritorijoje tam, kad sukurtų sąlygas Lietuvos kariuomenės vienetams efektyviai stabdyti ir naikinti įsiveržėlius. Mažieji padaliniai – tai mūsų taktika nepastebimai manevruoti oru, vandeniu ir sausuma, vykdant specialiąsias operacijas ten, kur priešas mažiausiai tikisi. Nors kariuomenėje yra posakis „vienas mūšio lauke – ne karys“, tačiau kiekvienas Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono karys yra mažiausias manevrinis vienetas. Jėgeriai yra brolių Aitvarų šeimos nariai. Drauge su broliškomis tarnybomis mes sėkmingi dalyvavome tarptautinėse operacijose ir vykdėme kitas nacionalines užduotis, kuriose įgavome ir sukaupėme kovinę patirtį. Tai yra patirtis, kuri bus perduota ateities kartoms ir tarnaus mūsų Tėvynei vykdant mums pavestas specialiąsias užduotis.“ – gruodžio 2 d. Kaune, Vytauto Didžiojo jėgerių batalione, įvykusios vėliavos įteikimo ir paminklo atidengimo ceremonijos metu sakė Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono vadas.
1991 m. vasario mėn., Mokomąjį junginį reorganizavus į Greitojo reagavimo brigadą, iš Mokomojo junginio Kauno kuopos buvo pavesta suformuoti batalioną, kuris tų pačių metų gruodžio 3 d. tapo Vytauto Didžiojo jėgerių batalionu. Šiandien, 2021 m. gruodžio 2 d., batalionas mini brandžią sukaktį – 30 metų jubiliejų.
30-ųjų metinių minėjimą jėgeriai pradėjo tradiciškai – iškilminga rikiuotės ceremonija batalione. Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, Specialiųjų operacijų pajėgų vadas plk. Mindaugas Mažonas, Lietuvos kariuomenės vienetų vadai ir vyriausieji puskarininkiai, Vidaus reikalų ministerijos struktūros atstovai, užsienio šalių Specialiųjų operacijų pajėgų vadai.
Batalionui minint jubiliejų, buvo norima įamžinti ir istoriją, kuri yra neatsiejama nuo bataliono, todėl rikiuotės metu daliniui buvo įteikta nauja kovinė vėliava – svarbiausias atpažinimo ženklas, kuris sutelkia tiek taikos, tiek karo metu, ir faktinis įrodymas apie bataliono kovinę dvasią. Naujos Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono vėliavos vieno averso centre – Lietuvos istorinės vėliavos Vytis raudoname lauke, kito – raudoname lauke aukso spalvos LDK Vytauto Didžiojo ženklas – vertikalus kalavijas, kurio rankenos primena kryžių, horizontalus ietigalis ir didžioji V raidė, kurios reikšmė – „Vytautas“. Vėliavos kraštuose esančių ąžuolo lapų ornamentuose, centre, įkomponuoti aukso rėmeliais apvesti stačiakampiai su arabišku aukso spalvos skaičiumi 3, primenantys Lietuvos kariuomenės 3-iąjį pėstininkų pulką, kurio tradicijas toliau tęsia batalionas. Vėliavos viršuje ir apačioje aukso spalvos didžiosiomis raidėmis išdėstytas šūkis: TAU, TĖVYNE, MŪSŲ JĖGOS IR GYVYBĖ! Vėliavos kutai raudonos ir žalios spalvų.
Kovinės vėliavos įteikimas batalionui buvo tik pirmasis šventės akcentas, pagrindiniu juo tapo naujas Vytauto Didžiojo paminklo reprodukcijos atidengimas. Pirmasis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas Aukštųjų karininkų kursų iniciatyva ir lėšomis Jėgėrių bataliono teritorijoje (tuometinėje Karo mokyklos teritorijoje) buvo pastatytas 1932 m. Skulptūros autorius – V. Grybas. Paminklą sovietinė kariuomenė nugriovė ~1951–1952 m., o 1991 m. jis buvo atstatytas Laisvės alėjoje, prie Kauno savivaldybės. Batalionui siekiant išsaugoti savo simbolius, buvo nuspręsta atgaivinti V. Grybo Vytauto Didžiojo paminklo reprodukciją. Dabartinę Vytauto Didžiojo paminklo reprodukciją juosia bataliono dabartiniai ir istoriniai simboliai, Specialiųjų operacijų pajėgų vienetų tarnybos ženklai bei Lietuvos istoriniai simboliai. Ant grindinio, priešais paminklą, yra naujai pagaminta ir įtvirtinta atminimo lenta, kuria buvo siekiama atminti 3-ojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto pulko žuvusius laisvės gynėjus Lietuvos nepriklausomybės kovose 1919–1920 m.
Jėgerių batalionui labai svarbi ir vieta, kurioje šiuo metu jis įsikūręs. Tvirtovė pradėta statyti 1882 m. XIX a. pab. Nuo to laiko intensyviai vyko kareivinių statyba: Kauno priemiesčiai – Aukštieji ir Žemieji Šančiai, Aukštoji ir Žemoji Freda, Aukštoji Panemunė – tapo kariniais miesteliais. Po I pasaulinio karo Aukštojoje Panemunėje pradėjo dislokuotis Lietuvos kariuomenė. 1923 m. į teritoriją buvo atkelta Karo mokykla, kuri čia buvo iki 1940 m. Į šią teritoriją Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas persikėlė 1993 m., kai buvo išvestas paskutinis Rusijos kariuomenės dalinys iš Lietuvos Respublikos. Švęsdamas 30-ies metų įkūrimo metines, batalionas gali pasigirti ne vienu atsinaujinimu, tačiau vienas iš svarbiausių ir geriausiai pastebimų – sutvarkyta bataliono infrastruktūra, tech. parko boksai, remonto dirbtuvės ir svarbiausia 1910 m. statytos, bet per ilgus metus labai apleistos kareivinės. Kareivinės atnaujintos pagal visus paveldo reikalavimus, išlaikant istorinę dvasią, bet tuo pačiu siekiant pritaikyti visas patalpas kariams pagal aukščiausius standartus.
