Gruodžio 14 d. Lietuvos kariuomenės Jungtiniame štabe Vilniuje vyko kasmetinis Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko susitikimas su kariuomenės pajėgų, valdybų, štabų ir karinių vienetų vadais, kuriame aptarta šių ir ateinančių metų kariuomenės veikla, krašto apsaugos sistemos aktualijos bei planuojami pokyčiai.
Be kariuomenės vadovybės, renginyje dalyvavo ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, ministerijos departamentų ir kitų krašto apsaugos sistemos institucijų vadovai. Todėl susitikimo dalyviai ne tik išklausė informacinių pranešimų, bet ir turėjo galimybę betarpiškai užduoti rūpimus klausimus įvairių funkcinių sričių ekspertams bei sprendimų priėmėjams.
Pasisakydamas ministras R. Karoblis padėkojo vadams už jų tarnybą, apžvelgė esminius metų veiklos rezultatus ir išsakė savo poziciją dėl krašto apsaugos sistemos vystymo perspektyvų.
„2017-ieji - Lietuvos kariuomenės stiprėjimo metai. Šiemet mums visiems pavyko pasiekti ne vieną persilaužimą stiprinant kariuomenės pajėgumus", - sakė R. Karoblis. Pasak ministro, šiemet sėkmingai tęsiamas itin svarbių kariuomenės modernizavimo projektų įgyvendinimas, plečiama kariuomenės struktūra, auga personalo ir kariuomenės rezervo skaičiai, gerėja karių aprūpinimo situacija, įsibėgėja infrastruktūros vystymas.
„Ateinantys metai krašto apsaugos sistemai bus ne mažiau svarbūs. Nors ir turėsime didžiausią nuo įstojimo į NATO gynybos finansavimą, tam, kad įgyvendintume šiuo metu numatytus projektus, mums trūks apie 30 mln. eurų", - įvardino ministras. Jo nuomone, saugumo situacija diktuoja, kad ištęsti laike projektų įgyvendinimą nebūtų gera išeitis. Todėl jis ragino drauge ieškoti būdų, kaip efektyviausiai panaudoti kiekvieną mokesčių mokėtojų eurą.
R. Karoblis neslėpė įsitikinimo, kad krašto apsaugos sistema yra ir bus po Vyriausybės, visuomenės, tame tarpe žiniasklaidos, padidinamuoju stiklu. Todėl ir ateinančius metus, kurie nestokos reformų ir naujovių, jis prilygino egzaminui.
Kaip vieną iš svarbiausių prioritetų kitąmet, ministras įvardino rūpinimąsi kariu. Tuo tikslu ketinama toliau gerinti tarnybos sąlygas, peržiūrėti karių atlyginimų sistemą, socialinį paketą, tobulinti paramą sužeistiems kariams.
Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. J. V. Žukas savo pranešime pirmiausiai apžvelgė esminius kariuomenės 2018 m. struktūros pokyčius: Gynybos štabo įsteigimą, kai kurių logistikos padalinių išformavimą, susijusį su Krašto apsaugos ministerijos steigiama Gynybos resursų agentūra, Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija" ir Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas" plėtrą. Tuomet vadas pasidžiaugė kariuomenės personalo augimu, tačiau pripažino, kad jaunesniųjų vadų trūkumas ir jų kvalifikacijos stoka dar išlieka rimta problema. Jis paragino susirinkusiuosius dėti pastangas į karių motyvavimą užimti vadovaujančias pareigas, sudaryti jiems sąlygas įgyti reikiamą kvalifikaciją bei dalintis savo patirtimi organizuojant kokybišką vadų rengimą.
Apžvelgdamas aprūpinimo situaciją gen. ltn. J. V. Žukas akcentavo, kad situacija stabilizavosi. Jo teigimu, šiuo metu visi kariuomenės kariai ir kariai savanoriai jau yra arba gali būti aprūpinti apranga ir ekipuote pagal jiems nustatytas aprūpinimo normas. Be to, vadas paminėjo šiemet padidintą finansavimą karių maitinimui, kuris buvo suvienodintas su skiriamu sąjungininkų kariams esant Lietuvoje.
Prie iššūkių kariuomenės vadas priskyrė kariuomenės šaudmenų ir kitų priemonių, būtinų šalies gynybai, rezervo atstatymą ir sukaupimą. Pasak vado, nors situacija gerėja, dar susiduriama su kai kurių šaudmenų trūkumu vykdant kovinį rengimą, tad apie jų atsargų sukaupimą kalbėti dar anksti. Vadas išreiškė lūkestį, kad kaupiant atsargas Lietuvos kariuomenei kitąmet pavyks sulaukti ir sąjungininkų paramos.
„Jei per ateinančius 2-3 metus mums pavyks įgyvendinti visus dabartinius infrastruktūros plėtros planus, dauguma problemų dėl tarnybos sąlygų bus išspręsta. Šie projektai užtrunka, todėl iš vadų ir karių tikiuosi kantrybės ir supratimo laukiant realaus situacijos pagerėjimo", - apžvelgdamas situaciją sakė gen. ltn. J. V. Žukas.
Kariuomenės vado teigimu, kitąmet nemažės nei kovinio rengimo tempas, nei budėjimų ar tarptautinių įsipareigojimų apimtys. Be to, gegužę Lietuvoje planuojamos didžiausios karinės pratybos kariuomenės istorijoje. Pasak generolo, aukšto tarnybos intensyvumo ir parengties iš Lietuvos kariuomenės pirmiausiai reikalauja saugumo situacija, taip pat ir jos įtakoti kokybiniai bei kiekybiniai pokyčiai, sąjungininkų buvimas Lietuvoje ir pagrįsti šalies visuomenės lūkesčiai didėjant gynybos finansavimui.
Renginio dalyviai taip pat išklausė informacinius pranešimus apie gynybos planavimo ir įsigijimų sistemų reformas, planuojamus kariuomenės struktūrinius, materialinio aprūpinimo pokyčius, Gynybos štabo veiklą, personalo politiką ir jos tendencijas, naują Gen. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos strategiją. Be to, susitikime aptarta kariuomenės pajėgumų plėtra ir vykdomi projektai, krašto apsaugos sistemos infrastruktūros vystymo planai, saugumo ir informacinės grėsmės, aktualūs puskarininkių tarnybos klausimai.
Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai mjr. Mindaugas Neimontas
Tel. (8 5) 278 5091, mob. 8 682 25359, el. paštas: mindaugas.neimontas@mil.lt
Nuotr. mjr. M. Neimonto
