Naujienos

Šią savaitę Seimas priėmė Krašto apsaugos ministerijos pateiktą įstatymą, kuriuo nustatyta principinė 2014-2019 m. kariuomenės struktūra ir dydis. Esminių pasikeitimų kariuomenės struktūroje per artimiausius penkerius metus nenumatoma. Priėmus šį įstatymą buvo pakoreguoti ir trijų Sausumos pajėgų batalionų pavadinimai. Šiais pakeitimais siekiama puoselėti Lietuvos kariuomenės istoriją ir tradicijas.

Įstatymu numatoma Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo motorizuotąjį pėstininkų batalioną pervadinti Sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo husarų batalionu. Sausumos pajėgų Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotąjį pėstininkų batalionas bus pervadintas Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionu. Dragūnų karybos tradicijas tęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų motorizuotasis pėstininkų batalionas, pervadintas į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalioną.

Husarų, ulonų ir dragūnų padaliniai Lietuvos kariuomenėje atsirado XVI-XVII a., net ir modernėjant kariuomenei šiuos pavadinimus padaliniai išlaikė ir tarpukario laikotarpiu, o tęsiant tradicijas jie sugrąžinami ir šiandieniniams Sausumos pajėgų batalionams.

„Istorija ir tradicijos kariams yra labai svarbu: iš jų kariai semiasi stiprybės vykdyti nelengvas tarnybos užduotis. Nauji Sausumos pajėgų batalionų pavadinimai bus tiesioginė nuoroda į šlovingą mūsų šalies kariuomenės istoriją ir užtikrins tampresnį ryšį tarp protėvių ir šiuolaikinių karių", - sakė Sausumos pajėgų vadas generolas majoras Almantas Leika. Pasak generolo, šie batalionai ir toliau vykdys tas funkcijas ir užduotis, kokios jiems buvo priskirtos, ir pavadinimų keitimas tam įtakos neturės.

Tradicija kai kuriuos motorizuotųjų, mechanizuotųjų pėstininkų batalionus vadinti pagal kavalerijos rūšių pavadinimus šiandien egzistuoja ir užsienio šalyse, tokiose kaip Didžioji Britanija, Danija, Kanada, Prancūzija, Švedija, Nyderlandai, kt.

Pagal Seimo priimtą įstatymą, bendras karinių vienetų skaičius, palyginti su šiais metais, kitąmet liks beveik toks pat. Bendras ribinis profesinės ir privalomosios pradinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, kariūnų skaičius 2014 metais sieks nuo 14 tūkst. 140 iki 17 tūkst. 360. Karių skaičius didėja padidinus profesinės karo tarnybos, privalomosios pradinės karo tarnybos karių ir pratybose bei mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičių.

2019 metais bendras ribinis KAS karių skaičius sieks nuo 18 tūkst. 780 iki 20 tūkst. 490. Per šešerius metus bendras vyresniųjų karininkų skaičius mažės. Ribinis generolų ir admirolų skaičius kitąmet nekis, jų bus 9, taip pat ir pulkininkų bei jūrų kapitonų - 30. Pulkininkų leitenantų ir komandorų norima mažinti nuo 125 (2013 m.) iki 123 (2014 m.), majorų ir komandorų leitenantų - nuo 370 (2013 m.) iki 365 (2014 m.).

Lietuvos kariuomenės SP yra skirtos Lietuvos valstybės sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai. Pajėgų užduotis - rengti karinius vienetus LR sausumos teritorijos ginkluotai gynybai bei dalyvauti tarptautinėse operacijose, siekiant užtikrinti LR teritorijos vientisumą ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymą.

Sausumos pajėgų viešųjų ryšių karininkas kapitonas Mindaugas Neimontas, mob. tel. 8 640 45 380.

Naudingos nuorodos:
1. Straipsnis Lietuvos kariuomenės interneto tinklalapyje „Sausumos pajėgų kariniai vienetai - istorinio ryšio tęsėjai ir tradicijų puoselėtojai", http://bit.ly/1cPU7Jd;

2. Sausumos pajėgų batalionų pateikiama informacija ir nuotraukos reprezentuojančios istorinį laikotarpį (dragūnų, ulonų, husarų): http://bit.ly/14PAuhi; http://bit.ly/17HDu21; http://bit.ly/12G6odd.

Nuotr. aut. - Alfredas Pliadis (KAM)