Rugsėjo 24 d. Kretingoje vyko istorinė ceremonija – paminėtos Lietuvos didžiojo etmono, Vilniaus vaivados, Žemaičių seniūno ir Kretingos miesto įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus 400-osios mirties metinės, o brigadai „Žemaitija“ suteiktas naujas vardas. Nuo šiol ji vadinsis Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada ,,Žemaitija“.
„Įprasminkime Lietuvos didžiojo etmono prisiminimą saugodami ir puoselėdami šias karvedžio vertybes: atkakliai eiti į priekį, siekiant pergalių ir neužmiršti mokytis iš pralaimėtų mūšių, kad būtų laimėti karai, domėtis karo mokslu tam, kad pergudravus priešininką laimėti net prieš kelis kartus didesnes pajėgas, taip pat nepamiršti aukoti, rūpintis švietimu ir krikščioniškų vertybių sklaida“- kariams palinkėjo Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadas plk. Nerijus Stankevičius.
Motorizuotoji pėstininkų brigada ,,Žemaitija“ kartu su Kretingos rajono savivaldybe, Kretingos muziejumi ir Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapija, Jono Karolio Chodkevičiaus garbei, atidengė kenotafą į kurį buvo įdėtos šešios kapsulės su simboliniais artefaktais, susijusiais su didžiuoju etmonu – žeme iš jo pergalių, gyvenimo ir palaidojimo vietų, jį menančio ąžuolo gilėmis.
Po renginio buvo aukojamos Šv. Mišios, buvo meldžiamasi už prieš 400 metų mirusį Joną Karolį Chodkevičių. Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulos ir Karinių jūrų pajėgų vyresnysis kapelionas kmdr. kun. Remigijus Monstvilas pašventino kenotafo urną, po to ji buvo įnešta į Chodkevičių šeimos mauzoliejų esantį bažnyčioje po didžiuoju altoriumi, kur palaidoti jo sūnus ir pirmoji žmona Sofija.
Pasak istorikų, J. K. Chodkevičius išvykdamas į paskutinįjį savo mūšį, 1620 m. surašė testamentą, kuriame prašė palaidoti jį Kretingoje greta vaikų ir žmonos, tačiau po mūšio jis buvo palaidotas Podolės Kamenece, o vėliau keletą kartų perlaidotas Ostroge, Krokuvoje ir Jaroslave, kol jo palaikai dingo.
Brigada „Žemaitija“ įsteigta 2016 m., atsižvelgiant į būtinybę stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus. Kurti naują karinį vienetą Sausumos pajėgose imtasi pasiūlius Valstybės gynimo tarybai ir nutarus Seimui. Šiandien brigadai priklauso keturi batalionai: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų (Klaipėda), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų (Tauragės r.), Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas (Šilalės r.) ir Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas (Radviliškis).
MPB „Žemaitija“ informacija ir vyr. eil. Gabijos Vaitkutės ir gr. Rimgailės Karaliūtės nuotraukos
