Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, minėdama įkūrimo 30-metį, kviečia sostinės gyventojus ir svečius į šventinę ceremoniją S. Daukanto aikštėje lapkričio 18 d. 12.00 val.
Susirinkusieji galės stebėti vieną naujausių kuopos karių atliekamą parodomąją programą su dedikuotomis salvėmis, istorinio būrio, dėvinčio atkurtą XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kario šarvus ir ginkluotę. Ceremonijos metu bus iššaunama rekordinė salvė – 103 kariai, suformavę skaičių 30, salvę skirs artėjančioms Lietuvos kariuomenės 103-osioms metinėms pažymėti (Lietuvos kariuomenės diena minima lapkričio 23 d.).
Ceremonijoje dalyvaus krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys, Krašto apsaugos ministerijos atstovai, Lietuvos kariuomenės pajėgų vadai, kiti svečiai. Dalyvaus ir Lietuvos kariuomenės kūrėjai – savanoriai, buvę Garbės sargybos kuopos vadai, veteranai, kariai, tarnavę reprezentacinėje Garbės sargybos kuopoje.
Ceremonijos trukmė - iki 12.30 val.
Nuo savo veiklos pradžios Garbės sargybos kuopos kariai dalyvavo daugiau nei 6 tūkstančiuose ceremonijų ir renginių. Kuopa vidutiniškai per metus dalyvauja apie 310 protokolinių ceremonijų ir renginių Lietuvoje ir užsienyje. Kol kas rekordiniai užfiksuoti – 2013 metai, kai Garbės sargybos kuopa per metus dalyvavo 343 ceremonijose. Ilgiausiai trukusi repeticija renginiui – 9 valandos (pasiruošimas paradui Italijoje vyko visą naktį). Ilgiausiai trukusi šventinė ceremonija – 6 su puse valandos.
Greta reprezentacinių užduočių Garbės sargybos kuopa nuolat vykdo ir pėstininkų karinį rengimą paskirtoms taikos meto ir kovinėms užduotims vykdyti. Šiuo metu kuopa turi visą pėstininkams priklausančią ginkluotę, dauguma karių yra reikalavimus atitinkantys pėstininkai. Kuopos kariai dalyvavo ir tebedalyvauja daugumoje tarptautinių operacijų – Balkanuose, Irake, Afganistane.
Apie Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopą
Garbės sargybos kuopos istorija apima 25 metų laikotarpį, nes tarpukario Lietuvos kariuomenėje reprezentacines funkcijas atlikdavo Lietuvos karo mokyklos kariūnai. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa reprezentuoja tris pagrindines kariuomenės rūšis – sausumos, oro ir jūrų. Visos Garbės sargybos kuopos karių uniformos yra pasiūtos pagal tarpukario Lietuvos – 1938 metų Lietuvos kariuomenės karinių uniformų modelius.
Visuomenės ir kariuomenės atstovų pastangomis 2006 metais atkūrus XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kario šarvus ir ginkluotę, dešimt šios atkurtos riterio uniformos komplektų buvo perduota Garbės sargybos kuopai. 2009 m. suformuotas istorinis būrys ėmė specializuotis šiose ceremonijose, įvaldė šarvų priežiūros ir dėvėjimo subtilybes. Kariai studijavo viduramžių fechtavimosi ir kovos rankraščius ir paruošė demonstracinę rekonstrukcinę programą apie senovės lietuvių ginklų panaudojimą artimoje kovoje. Kuopos kariai jau devynis kartus dalyvavo Žalgirio mūšio inscenizacijoje Lenkijoje, didžiausiame viduramžių renginyje Europoje, kur turi galimybių išmėginti rekonstruotus ginklus ir parodyti, kad Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių ginkluotė buvo puikiai paruošta kovoms.
Garbės sargybos kuopos parodomoji programa pradėta ruošti 1999 m., pasiūlius tuometiniam Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadui pulkininkui Vitalijui Vaikšnorui. Pirmoji Garbės sargybos kuopos parodomoji programa paruošta 2000 metais, kuriai tuomet vadovavo būrio vadas kpt. Darius Katinas. Garbės sargybos kuopa kiekvienais metais parengia naują parodomąją programą, kurios premjera įvyksta kariuomenės ir visuomenės vienybės šventės metu.
1991 metų rudenį, Mokomąjį junginį performavus į Greitojo reagavimo brigadą formuojama Garbės sargybos kuopa buvo pirmas padalinys į kurį paskirti tarnauti šauktiniai kariai. Pirmuoju Garbės sargybos kuopos vadu buvo paskirtas Liutauras Kavaliūnas. Šiuo metu Garbės sargybos kuopai vadovauja jau dešimtasis kuopos vadas – kapitonas Arnoldas Stasiūnas. Nuo savo veiklos pradžios Garbės sargybos kuopos kariai dalyvavo daugiau nei 6 tūkstančiuose ceremonijų ir renginių. Kuopa vidutiniškai per metus dalyvauja apie 310 protokolinių ceremonijų ir renginių Lietuvoje ir užsienyje. Kol kas rekordiniai užfiksuoti – 2013 metai, kai Garbės sargybos kuopa per metus dalyvavo 343 ceremonijose. Ilgiausiai trukusi repeticija renginiui – 9 valandos (pasiruošimas paradui Italijoje vyko visą naktį). Ilgiausiai trukusi šventinė ceremonija – 6 su puse valandos.
