Lt En
logo
lt
en

Naujienos

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio 9-ojo pėstininkų pulko karininkas dimisijos majoras Justinas Narijauskas šventė 100 metų jubiliejų

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio 9-ojo pėstininkų pulko karininkas dimisijos majoras...

2012 m. balandžio 6 d. Vytenio batalione buvo sveikinamas 100 metų jubiliejaus proga dim. mjr. Justinas Narijauskas.


Jubiliatą sveikino Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono vadas, Seimo narys Albinas Mitrulevičius, Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys, Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus direktorius Justinas Sajauskas, Sodros Marijampolės skyriaus atstovai, giminaičiai ir artimieji.


J. Narijauskas gimė 1912 metų balandžio 7 dieną Kupčiškių kaime, Pilviškių valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje. Baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją. 1935 m. įstojo į Karo mokyklą. 1938 gegužės mėnesį jam buvo suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis. Jaunas karininkas buvo paskirtas tarnauti į I-ąjį pėstininkų pulką (Vilniuje) 3 šaulių kuopos būrio vadu.


Karininkas nuolat tobulino savo įgūdžius įvairiuose kursuose. Tačiau 1940 metais Lietuvos kariuomenė buvo pradėta naikinti. Tuo metu j. ltn. Justinas Narijauskas buvo perkeltas į Marijampolėje dislokuotą 9-ąjį pėstininkų pulką.


1941 m. birželio mėn. šis pulkas buvo perdislokuotas į Pabradės poligoną. Iš čia birželio 14 d. jaunas karininkas J. Narijauskas kaip ir dauguma to pulko karininkų buvo ištremtas į Norilsko ypatingojo rėžimo lagerį, Krasnojarsko krašte. Lietuvoje liko J. Narijausko žmona, kurią jis buvo vedęs vos prieš kelis mėnesius.


Į sovietų lagerį atvežti Lietuvos karininkai dirbdavo po 11 valandų. Į darbo vietas eidavo po penkis ir daugiau kilometrus, o maisto užtekdavo tik skrandžiams apgauti. Vakarus ir naktis šaltuose barakuose sušildydavo tik šilti prisiminimai apie namus ir artimus žmones. Kai kuriems toks gyvenimas truko iki dešimties metų. Tik nedidelė dalis likusių gyvų grįžo į Lietuvą.


J. Narijauskas iš lagerio buvo paleistas 1949 m., bet grįžti į Lietuvą leista tik 1951 m. Namuose po dešimties metų nesimatymo laukė Justino žmona su kuria visą laiką ir gyveno Marijampolėje. (Žmona – Konstancija Žolynaitė (1917–2002)). Iki pensijos Justinas Narijauskas dirbo kelių valdyboje.