Naujienos

Lapkričio 22 d. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, paminėtos 107-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės bei dvi istorinės sukaktys –pirmosios atkurtos kariuomenės savanorių priesaikos ir Nežinomo kareivio perlaidojimo 35-metis. Būtent čia, 1990 metų lapkričio 23 d., vykusios ceremonijos tapo svarbiu atgimstančios Lietuvos ir jos kariuomenės simboliu.

„Šiandien matome, kad agresija grįžta skirtingomis formomis – provokacijomis, hibridinėmis atakomis, melu. Tačiau žinau viena: ta pati dvasia, kuri vedė pirmosios atkurtos kariuomenės savanorius prieš 35 metus, gyva ir šiuolaikinėje Lietuvos kariuomenėje.

Kariuomenės stiprybė neprasideda nuo technikos ar antpečių – ji prasideda nuo žmogaus. Nuo kiekvieno iš mūsų“, – minėjime sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras.

1990 metais, kada Sąjūdis pakvietė Lietuvos piliečius registruotis ir rengtis Tėvynės gynybai, nes Sovietų Sąjunga neketino pripažinti lietuvių tautos apsisprendimo ir rengėsi ginkluotai agresijai prieš nepriklausomybę paskelbusią Lietuvos valstybę, atėjo pirmieji savanoriai. Tie patys savanoriai, prieš 35 metus, pervežė Nežinomo kareivio palaikus iš Giedraičių kapinių ir perlaidojo prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, atkurto iš Nepriklausomybės mūšių laukuose surinktų akmenų. Čia jie davė pirmąją priesaiką atgimstančiai Lietuvos valstybei.

Atkūrimo metinių minėjimas pradėtas Šv. Mišiomis už Lietuvos kariuomenę Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. Kauno įgulos padaliniai kartu su Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių būriu, lydimi Karinių oro pajėgų orkestro, žygiavo miesto gatvėmis į minėjimo vietą Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Nuskambėjus 12-ai bokšto laikrodžio dūžių, iškilmingas renginys pradėtas Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija, kurią atliko Vytauto kryžiaus ordino kavalierių būrys. Tylos minute prisiminti visi žuvusieji, padėtos gėles prie Nežinomo kareivio kapo. Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariais atliko tris stilizuotas salves už Lietuvos kariuomenės dieną, už pirmąją priesaiką atgimusiai valstybei, už žuvusius ir kovojusius už Lietuvos laisvę.

Vienybės aikštėje veikė karinė ekspozicija, kurioje lankytojams pristatyta Lietuvos kariuomenės veikla, ginklai ir technika. K. Donelaičio gatvėje kauniečiai ir miesto svečiai iš arti apžiūrėjo haubicą PzH 2000, pėstininkų kovos mašiną „Vilkas“, šarvuotą visureigį JLTV, išminavimo mašiną GCS-200 ir kitą šiuolaikinę karinę įrangą.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, 1934 m. lapkričio 23 d., iškilmingai prieš paminklą „Žuvusiems už tautos laisvę“ buvo perlaidotas Nežinomas kareivis. Palaikai atvežti iš Latvijos teritorijos, kurioje vyko kovos su bolševikais. Ceremonijos metu Prezidentas Antanas Smetona Nežinomą kareivį apdovanojo trečio laipsnio Vyčio Kryžiumi. Prasidėjus okupacijoms, palaipsniui buvo uždraustas Nežinomo kareivio kapo pagerbimas, paskutinis oficialiai įvyko 1940 m. birželio mėnesį, kol galiausiai antrosios sovietinės okupacijos metu buvo sunaikinti visi sodelyje buvę paminklai.

Nuotr. aut. srž. sp. Karolis Kavolėlis.