Naujienos

Baigėsi dvi savaites trukusios pagrindinės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ lauko taktikos pratybos „Geležinis Vilkas 2026“, skirtos treniruoti bei įvertinti brigados padalinių pasirengimą vykdyti šalies gynybos planuose numatytas užduotis, integruoti pažangias technologijas ir užtikrinti sąveiką su NATO partneriais bei civilinėmis institucijomis. 

Pratybose buvo išbandomos naujausios Lietuvos gynybos pramonės kuriamos technologijos –  kartu su gynybos pramonės atstovais sutelkta daugiau nei 150 žvalgybinių ir atakos dronų, kas leido planuoti dronų panaudojimą gynyboje bei puolime, logistinių elementų apsaugai, tobulinti dronų pilotavimo įgūdžius bei suprasti, kad maskavimasis ir slėpimasis nuo dronų yra ne mažiau svarbus ir gyvybes saugantis įgūdis nei drono pilotavimas. Svarbus buvo dronus gaminančios ir testuojančios Ukrainos įmonės atstovų dalyvavimas, teikiamos įžvalgos ir dalinimasis patirtimi.

“Šiuolaikinių technologijų integravimas į karinių operacijų vykdymą yra labai svarbus aspektas, tačiau akcentuodami technologijas negalime ignoruoti ir bazinių karybos elementų. Dronai, naujausios technologijos karybos pagrindų nepakeičia, tik sustiprina efektą ir padeda greičiau, efektyviau, saugiau ir su mažesniais nuostoliais įvykdyti užduotį ir nugalėti. Baziniai, karių krauju išrašyti, taktikos principai – mūšio drausmė, lyderystė, ugnis ir judėjimas, inžinerinis ir medicininis parengimas – niekur nedingo iš šiuolaikinio mūšio lauko, o jų svarba tik išaugo technologijoms dominuojant mūšio lauke”, – pratybų metu sakė Pėstininkų brigados vadas plk. Darius Meilūnas.

Kita svarbi pratybų dalis – bendradarbiavimas ir darbas su partneriais, kurie nėra kariuomenės dalis. Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Jonavos rajono savivaldybės, Jonavos, Kaišiadorių ir Kauno ligoninių, Jonavos rajono policijos komisariato atstovai, LRT žurnalistų komandos aktyviai prisijungė prie pratybų, veikė kartu su kariais, tikrino ir tikslino procedūras ir bendros veiklos krizinėse situacijose algoritmus. Civilių asmenų evakuacijos organizavimas ir saugus jų palydėjimas, specializuotos technikos rekvizicija, karo belaisvių priežiūra ir valdymas, strateginių objektų apsaugos sustiprinimas, komendantinių vienetų veiklos planavimas ir organizavimas, sužeistų karių evakuacija į aukštesnio lygio gydymo įstaigas, saugus situacijos iš karinių veiksmų zonos  viešinimas buvo svarbi procedūrų pasitikrinimo, žinių ir kompetencijų apsikeitimo dalis.

Pratybos vyko Gaižiūnų poligone bei Kauno, Kaišiadorių, Elektrėnų ir Jonavos rajonų teritorijose, jose dalyvavo daugiau nei 2700 karių. Mokymų metu buvo naudojama per 390 karinės technikos vienetų, užduotis rėmė Karinių oro pajėgų sraigtasparniai, o dalies karinės technikos pervežimu pasirūpino Lietuvos geležinkeliai. Kartu su Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadovybės kuopų, Algirdo pėstininkų bataliono, Karaliaus Mindaugo husarų bataliono ir Jokūbo Jasinskio logistikos bataliono kariais užduotis vykdė NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės vienetai bei sąjungininkai iš Jungtinės Karalystės ir Lenkijos. Į pratybų scenarijų buvo integruoti Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai savanoriai, Lietuvos šaulių sąjungos šauliai, aktyviojo rezervo kariai, Jonavos rajono karo komendantas, Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba bei Raudonasis kryžius. Bendrų ryšių ir taktikos procedūrų taikymas stiprina gebėjimą greitai ir koordinuotai reaguoti į galimas krizes bei užtikrinti efektyvų valstybės gynybos užduočių vykdymą.

Lietuvos kariuomenės nuotr.