Naujienos

Šią savaitę Vilniuje vyko Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo organizuota Baltijos gynybos linijos ir „Rytų skydo“ (angl. East Shield) konferencija, kurioje dalyvavo atstovai iš Estijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos. Aptarta Baltijos šalių ir Lenkijos pasieniuose su priešiškomis šalimis planuojamų ir įrengiamų nacionalinių gynybos iniciatyvų operacinių sumanymų suderinimas, siekiant užtikrinti efektyvų išteklių panaudojimą, gynybos linijų sujungimo suderinamumą ir savalaikį dalijimąsi informacija.

„Rytinio NATO flango šalių vystomi gynybos projektai ir programos privalo būti suderintos tarpusavyje ir tapti integrali Rytų flango atgrasymo linijos koncepcijos dalis, kuri remtų NATO ir nacionalinius gynybos planus“, – sakė Gynybos štabo viršininko pavaduotojas operacijos pulkininkas Mindaugas Petkevičius.

Šiai dienai NATO rytinės sienos gynybos projektai yra orientuoti į tai, kad kiekviena šalis gynybos linijas kuria pagal savo geografinę padėtį, grėsmių suvokimą ir turimus išteklius. Estija ir Latvija daug dėmesio skiria inžinerinėms priemonėms, t. y. greitą puolimą stabdančioms dirbtinėms ir gamtinėms kliūtims, Lietuva diegia daugialypę trijų ešelonų gynybos liniją, o Lenkija savo gynybos veiklas orientuoja į „Rytų skydo“ programą.

Nors Suomija nepriklauso Baltijos gynybos linijos iniciatyvai, ji turi ilgiausią sausumos sieną su Rusija Europoje ir pristatė savo patirtį atsparumo, pasienio stebėjimo ir gynybos sumanymo srityse.

Konferencijoje Jungtinių Amerikos Valstijų generolas majoras Levon Cumpton pristatė naują JAV inicijuotą Rytų flango atgrasymo linijos (angl. Eastern Flank Deterrence Line) koncepciją. Pristatytoje koncepcijoje siekiama sujungti nacionalines gynybos linijas į vieningą atgrasymo sistemą, apimančią visą NATO rytinį flangą nuo Suomijos iki Rumunijos.

Lietuva netoli sienų su Rusija ir Baltarusija įsteigė 27 inžinerinių priemonių parkus, kuriuose saugomi „drakono dantys“, surenkami „ežiai“, „ispaniški arkliai“, betoninės kelio užtvaros, pjaunanti viela (koncertina), kelio blokai, jūriniai konteineriai. Lietuvoje suplanuotos bei įgyvendinamos ir kitos kontrmobilumo priemonės, kurios integruotos į gynybos planus gali duoti siekiamą efektą: inžinerinių priemonių parkų plėtimas, rezervinių kliūčių įrengimas, melioracinių griovių atstatymas, medžių alėjų formavimas palei kelius ir esamų miškingų vietovių išlaikymas iki 20 kilometrų atstumu nuo sienos bei aplink magistralinius ir krašto kelius, Nemuno brastų įtvirtinimas pasienyje su Rusija ir kitos priemonės.