Sausio 10 d. Vilniuje 34-ąjį kartą įvyko tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas atminti žuvusius 1991-ųjų sausio 13-osios naktį ir mirusius nuo sužalojimų, patirtų sovietų kariams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą.
„1991-ųjų kova dėl Lietuvos nepriklausomybės mums visiems išlieka ryžto ir atsakomybės pavyzdžiu. Kiekvienais metais dalyvaudamas bėgime gyvybės ir mirties keliu matau vis daugiau jaunosios kartos – tai aiškus ženklas, kad Sausio 13-osios dvasia nėra tik istorija. Ji gyva, perduodama ir suprantama kaip pareiga saugoti tai, kas buvo iškovota ”, – sakė, bėgime dalyvavęs, Lietuvos kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras.
Prieš pradedant bėgimą „Gyvybės ir mirties keliu“ vyko pagarbos ceremonija žuvusiems Laisvės gynėjams, kurioje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Juozas Olekas, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė ir kiti svečiai. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa Antakalnio kapinėse padėjo gėles ant žuvusių Laisvės gynėjų kapų, pagarba išreikšta tylos minute.
Laisvės gynėjams pagerbti skirtame renginyje, visi dalyviai įveikė simbolinį 9 km atstumą nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto, kur prie bokšto memorialinės sienos buvo padėtos gėlės ir dar kartą tylos minute pagerbti Laisvės gynėjai. 34-ą kartą organizuojamame bėgime šiemet dalyvavo virš 9 tūkst. dalyvių iš Lietuvos ir užsienio valstybių, tarp kurių – daugiau nei 2,5 tūkst. Lietuvos ir sąjungininkų karių. Briuselyje taip pat buvo organizuojamas pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, kuriame dalyvavo Lietuvos kariuomenės atstovai iš NATO ir Europos sąjungos štabų bei Lietuvos atstovybių. Prie lietuvių prisidėjo nemažas būrys užsieniečių kolegų iš Belgijos, Prancūzijos ir kitų šalių.
Visi finišą pasiekę bėgimo dalyviai buvo apdovanoti atminimo medaliais. Šiemet įsteigtos dvi naujos apdovanojimų kategorijos: gausiausiai dalyvaujančiai universiteto komandai bei dalyviui, daugiausia kartų stojusiam prie starto linijos. Atitinkamai gausiausiai dalyvaujančiai universiteto komanda tapo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Petras Pranckūnas buvo įvardintas, kaip daugiausiai kartų pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“ dalyvavęs bėgikas. Gausiausia bėgimo komanda šiemet tapo Šaulių sąjunga, gausiausias sporto klubas – „City boxing“, gausiausia mokyklos komanda – Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazija, gausiausia Vilniaus komanda – Danske Bank. Pasibaigus bėgimui, penkiems Lietuvos kariuomenės kariams įteikti "Geležinės valios“ apdovanojimai už geriausius fizinio pasirengimo rezultatus, pasiektus savo amžiaus grupėse: gr. Ryčiui Janulaičiui, gr. Rokui Nausėdai, vyr. eil. Medai Petrušauskaitei, vyr. srž. Kastyčiui Jasiūnui, vyr. eil. Virgilijų Buzai.
Tarptautinį pagarbos bėgimą „Gyvybės ir mirties keliu“ organizavo LR Krašto apsaugos ministerija, LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija, LR kultūros ministerija, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos sporto draugija ,,Žalgiris“, Lietuvos radijo ir televizijos centras, Vilniaus miesto savivaldybė.
Bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ organizuojamas nuo 1992 m., kai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui svarbių įvykių metu, 1991 m. sausio 13-ąją, žuvo ar nuo patirtų sužalojimų vėliau mirė Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Stasys Mačiulskas, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus.
Lietuvos kariuomenės nuotraukos
