Šiais metais, minint NATO 70-ąsias ir Lietuvos įstojimo į NATO 15-ąsias metines, apie Lietuvos narystę Aljanse nuolat kalbiname įvairiose Lietuvos kariuomenės pajėgose tarnaujančius ir įvairių patirčių turėjusius karius. Šįkart kviečiame skaityti interviu su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotajame pėstininkų batalione tarnaujančiu karininku vyresniuoju leitenantu Mariumi Dzencevičiumi. Aukštadvaryje (Trakų raj.) gimęs ir karių kuopai šiandien vadovaujantis karininkas savo tarnybą pradėjo jau Lietuvai būnant NATO nare ir neslepia: „Tarnybos pradžioje man NATO buvo abstrakti sąvoka, kažkur toli esanti organizacija, kurios negalima pačiupinėti“.
Kas paskatino rinktis karininko kelią?
Karininko kelią arba tarnybą kariuomenėje pasirinkau dėl kelių priežasčių. Visų pirma, norėjau nuolat tobulėti, vadovauti žmonėms, realizuoti save ir savo idėjas. Taip pat man reikėjo iššūkių, ekstremalių situacijų ir savo galimybių ribų išbandymo. Nenorėjau rutinos. Taip pat norėjau prisidėti prie valstybės stiprinimo.
Savo tarnybą Lietuvos kariuomenėje pradėjote jau Lietuvai būnant NATO nare. Kokį suvokimą apie NATO turėjote tarnybos pradžioje ir kaip jis keitėsi?
Tarnybos pradžioje man NATO buvo abstrakti sąvoka, kažkur toli esanti organizacija, kurios negalima pačiupinėti. Šiuo metu NATO man yra mūsų partneriai, sąjungininkai, kuriuos galiu susitikti čia pat, Rukloje, pratybų Lietuvoje ar užsienyje metu. Žinau, kad mes visi kalbame viena NATO kalba, esame lygiaverčiai kolegos, turime bendrą priešo suvokimą, bendrus tikslus ir svarbiausia, kad pasitikime vieni kitais.
Tarnaujate AMPB (Algirdo mechanizuotajame pėstininkų batalione), kuris yra laikomas vienu kovingiausių Lietuvos kariuomenėje. Taip pat šis batalionas yra vienas aktyviausių dalyvaujant tarptautiniuose mokymuose ar kitokių formatų bendradarbiavime su NATO partneriais. Papasakokite savo patirtį tarnaujant čia.
Tarnybą batalione pradėjau 2014 m. rugpjūtį, pėstininkų būrio vado pareigose. Nuo pat tarnybos pradžios mačiau bendradarbiavimą su NATO partneriais. Tarnaujant būrio vado pareigose, kartais buvome „atsakingi“ už atskiras rotacijas Lietuvoje – JAV, Vengrijos kariuomenės ir Vokietijos kariuomenės. Vykdydavome tokias pratybas kaip topografiniai žygiai, būrių puolimai arba gynybos operacijos. Kai buvo įsteigta NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, bendradarbiavimo dar labiau padaugėjo.
Vėliau, tarnaujant kuopos vado pavaduotojo pareigose, didžiausią patirtį perimti arba sukaupti pavyko iš Danijos Karalystės kariuomenės padalinių, su kuriais budėjome VJTF (Labai aukštos parengties priešakinės pajėgos) ir JEF (Jungtinės ekspedicinės pajėgos) budėjimuose. Teko dalyvauti ne vienose vadų rengimo arba tarptautinėse lauko taktikos pratybose. Danų kariuomenę apibūdinčiau kaip turinčią labai motyvuotus ir profesionalius karius, puikius karininkus – planuotojus, rodančius asmeninį pavyzdį savo pavaldiniams.
Tarnaujant Algirdo batalione, štabo planavimo skyriuje, turėjome divizijos lygmens lauko taktikos pratybas „Combined Resolve XI“ Vokietijoje, kur labai glaudžiai dirbome su JAV kariais. Po šių pratybų aš dar kartą įsitikinau, jog mes esame lygiaverčiai, o kai kur lyderiaujantys sąjungininkai, NATO kontekste.
Taigi, per 2017 - 2018 metus dalyvavau trijose tarptautinėse pratybose, kurios be abejonės pagerino mano planavimo, padalinių valdymo ir užsienio kalbų įgūdžius. Svarbiausia, praplėtė suvokimą, apie NATO partnerius.
Pats asmeniškai esate dalyvavęs NATO Ukrainos karių mokymo misijoje, taip pat turite nemažą tarptautinių pratybų patirtį. Kas labiausiai įsiminė ir ko išmokote iš šių patirčių?
Pateiksiu pagrindines mintis: stiprus vadas (moraline, profesionalumo ir lyderystės prasme) yra stiprus padalinys. „Double check“ principas – bendraujant su sąjungininkais, visada geriau perklausti, ar vieni kitus teisingai supratote. Visada gavęs priskyrimą iš sąjungininkų, išsiaiškink jo galimybes ir poreikius. Reikia atlikti žinių, procedūrų, standartų suvienodinimą. Vykdant bendrus veiksmus, geriausia susitikti „ant žemės“ ir susitarti, kaip veiksime. Iš kiekvienų sąjungininkų galima pasiimti kažką naujo, pritaikomo savo padalinyje. Kiekvienų tarptautinių pratybų ar renginių metu aš išmokdavau, sužinodavau, pritaikydavau, ką nors naujo, savo vadovaujamame padalinyje.
Kas labiausiai nustebino iš jūsų patirčių su NATO partneriais?
Danijos kariuomenės karininkų preciziškumas, tikslumas planuojant operacijas. Taip pat didelis panašumas į mūsų kariuomenę.
Ko norėtumėte palinkėti Lietuvos kariams ir NATO sąjungininkams?
Lietuvos kariams – niekada, niekada, niekada nepasiduoti ir galvoti, kaip šiame sudėtingame kariuomenės augimo laikotarpyje nuveikti kažką naudingo. Nuolat kelti klausimus sau, ką šiandien nuveikiau naudingo ir ką gero nuveiksiu rytoj.
NATO sąjungininkams – kol esame vieningi, mus lydi sėkmė. Kai mus lydi sėkmė, mes esame jėga. Kai mes esame jėga – atgrasome bet kokį priešą nuo minčių ir veiksmų veikti prieš mus. Nepamirškime to.
Lietuvos kariuomenės informacija
Kario asmeninio archyvo nuotr.
