Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Dainavos apygardos 110-osios (Kalvarijos) kuopos kariai savanoriai vyr. eil. Giedrė Sabulytė ir vyr. eil. Artūras Daukantas jau ketvirta savaitė Kalvarijos pasienio punkte vykdo rinktinei paskirtas Taikos meto užduotis: remia Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus (VSAT) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistus, organizuodami sanitarinių informacinių postų, esančių prie Europos Sąjungos vidaus sienų, veiklą vykdo informavimo, profiliavimo ir registravimo užduotis.
„Net nebuvo abejonių, kad galiu nevykti į pasienį,“ – pokalbį energingai pradeda karė savanorė Giedrė. Ji Dainavos apygardos 1-ojoje rinktinėje tarnauja 11 metų. Jai paantrina ir penktus metus rinktinėje tarnaujantis Artūras.
Vyr. eil. G. Sabulytė į KASP atėjo vedina minčių, kokia jai yra svarbi mūsų valstybės laisvė ir nepriklausomybė. Vyr. eil. A. Daukantas po studijų universitete ir prasidėjus kariniam konfliktui Ukrainoje nusprendė atlikti savo pareigą Tėvynei.
„Darbas su žmonėmis ir vadovavimas medicinos specialistų komandai, patirtis dėstant studentams universitete bei medicininės žinios nuolat panaudojamos tarnyboje. Gilinu žinias taktinės medicinos srityje ir stengiuosi jas perduoti savo skyriaus ir kuopos kariams,“ – sako Artūras, kuris civiliame gyvenime - medikas. Jis baigęs Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, įgijęs fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo specialybę. Šiuo metu dirba Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje. Jo profesinės žinios ir patirtis labai praverčia Savanorių pajėgose.
„Analizuodama ir sistemindama duomenis, nuolat bendraudama su įvairiais žmonėmis, mokydama ir mokydamasi, vesdama susirinkimus, gaudama užduotis ir deleguodama jas darbuotojams, įgaunu daug praktikos. Išmokau planavimo, kai reikėjo derinti studijas, darbą ir tarnybą,“ – sako Giedrė, kuri yra baigusi Mykolo Romerio universitete finansų valdymo specialybę, įgijusi magistro laipsnį. Ji jau septynerius metus dirba vienoje bendrovėje, o šiuo metu užima skyriaus vadovės pareigas.
Giedrė ir Artūras be kario tarnybos jau neįsivaizduoja savo gyvenimų. Tai jiems ir mėgstama veikla ir gyvenimo mokykla, prisidedanti prie jų asmenybių formavimosi. Čia gali išmokti laiko ir veiklos planavimo, sugebėjimo aiškiai ir suprantamai pateikti užduotis, disciplinos, konstruktyviai spręsti problemas, o ne bergždžiai diskutuoti apie jas. Karius tarnyboje motyvuoja sveika konkurencija, kai kiekvienas nori pasirodyti kaip galima geriau. Tačiau jie nėra individualistai, bet moka veikti komandoje, aptaria klaidas, motyvuoja, skatina vienas kitą judėti į priekį.
Šie KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės kariai savanoriai turi patirties ytin svarbios kariams - abu dalyvavo tarptautinėse operacijose.
„Dalyvavau Jungtinių Tautų misijoje MINUSMA Malyje Pajėgų apsaugos vieneto 2-ojoje pamainoje 2018 metais. Vokietijos kontingento sudėtyje vykdėme Pajėgų apsaugos funkcijas - stovyklos Castor apsaugą. Pirmasis iššūkis, tik atvykus į šalį, buvo alinantis karštis. Tarnybos laikotarpiu buvo sausasis metų sezonas, kai temperatūra pavėsyje pasiekdavo 50-60 laipsnių šilumos. Mūsų būrys tarnavo vokiečių kuopos sudėtyje su kariais, kurie buvę įvairiuose „karštuose taškuose", todėl vertingiausia patirtis, kurią gavau - suvokimas, kokios yra svarbios smulkmenos ir kiek daug treniruočių kartais prireikia. Taisyklingai laikomas turniketas ar sutemptas ginklo diržas gali atrodyti ne tokie reikšmingi taikos metu, tačiau tarptautinėje operacijoje gali išsaugoti gyvybę. Didžiausias iššūkis buvo grįžus į Lietuvą laukti, kol parvyks Giedrė, kadangi ji mane pakeitė su savo būriu. Laikas Malyje tiesiog pralėkė akimirksniu, o Lietuvoje tarsi sustojo,“ – pasakoja vyr. eil. A. Daukantas.
Vyr. eil. Giedrė Sabulytė dalyvavo tos pačios misijoje trečiojoje pamainoje (PAV-3). Pirmasis jos iššūkis buvo ilgą laiką išlaikyti budrumą, kai vargino neįprastas karštis, šaltis, vorai, tarakonai, stiprus vėjas, lietus, smėlio audros ir artimųjų ilgesys. Tačiau Giedrė su viskuo susitvarkė, nes, kaip pati sako, kariai tam ir yra ruošiami. Giedrė iš misijos grįžo dar labiau emociškai užgrūdinta ir su neįkainojama patirtimi. Tačiau misijos pradžią prisimena iki smulkmenų ir šiandien.
„Misijoje buvau dar tik antrą savaitę, kai su kolega vykdėme budėjimą bokšte. Naktinė pamaina trunka 6 valandas. Budėjimo pradžioje naktis buvo tamsi ir tyli, jokio garso. Apie 2 val. nusprendėme atsigerti kavos. Įjungusi virdulį, atsisukau į stebėjimo sektorių ir pastebėjau, kad matomumas labai suprastėjo. Staiga kyla stiprus vėjas ir po minutės mus pasiekia smėlio šuorai. Po dviejų valandų grumtynių su vėju ir smėliu prasideda lietus ir jau po keleto akimirkų ant kūno neturim net sauso siūlo. Ši audra nurimo tik prieš pat budėjimo pabaigą. Kavos gerti jau nebenorėjome - miegai ir nuovargis buvo seniausiai išpūsti vėjo ir nuplauti vandeniu, sumišusiu su smėliu. Nors 6 valandą ryto jau švietė saulė, tuo budėjimas nesibaigė - reikėjo tvarkyti audros padarinius. Mums su kolega ne poilsis buvo galvoje, o kaip išvalyti ginklus ir įrangą nuo Afrikos smėlio ir vandens derinio, kadangi nuo jų nepriekaištingo veikimo priklauso visos bazės saugumas. Naktis buvo įsimintina, kadangi tai buvo pirmoji tokia stipri audra. Vėliau tai tapo kasdienybe. Išmokome skaityti gamtos ženklus ir turėdavome laiko pasiruošti gamtos išdaigoms,“– savo įspūdžiais dalijasi vyr. eil. G. Sabulytės.
Paklausti, su kokiais iššūkiais susidūrė Kalvarijos pasienio punkte, vykdydami Taikos meto užduotis, abu kariai savanoriai teigė, jog tarnyba pasienyje yra atsakinga, bet šios tarnybos užduotims jie buvo paruošti. Abiem kariams įstrigo pirmoji budėjimo pamaina.
„Šiek tiek sudėtinga, nes pasienį kerta įvairūs žmonės, kai kuriems trūksta supratingumo ir noro bendradarbiauti. Nuo pirmo budėjimo bandome paaiškinti, kokia yra svarbi saviizoliacija ir kad tai yra žmonių atsakomybė", - teigia karė savanorė Giedrė.
„Tenka apsišarvuoti kantrybe, o jeigu reikia - kelis kartus paaiškinti kertantiems sieną asmenims reikiamą informaciją, perklausti, ar teisingai ji buvo suprasta,“ – priduria karys savanoris Artūras.
„Naktis praėjo žaibiškai, nes mašinų srautai buvo nuolatiniai. Krovininės transporto priemones praleisdavom, o lengvosios buvo skirstomos į tranzitines ir grįžtančias į Lietuvą. Visus grįžtančius į Lietuvą registravome. Nuolatos prašydavom VSAT pareigūnų anketų papildymo, nes jos akimirksniu ištirpdavo. Parvykstančius instruktuodavom žodžiu, stengdamiesi kuo daugiau informacijos pateikti apie saviizoliaciją, jos svarbą kertančiųjų sieną ir jų artimųjų saugumui. Labai daug buvo pasimetusių, norinčių kuo greičiau grįžti namo žmonių, aiškiai buvo matyti, jog jiems dar trūksta informacijos apie tai, kas vyksta. Pasibaigus pamainai įspaudai nuo akinių ir respiratorių buvo matomi visą dieną ir balsas prikimo, tačiau antram budėjimui pasiruošti tai nesutrukdė - jau žinojom, ko tikėtis,“ – apie pirmąjį budėjimą Kalvarijos pasienio punkte pasakoja vyr. eil. A. Daukantas ir vyr. eil. G. Sabulytė.
Paprašyti palyginti tarnybą tarptautinėje operacijoje ir TMU vykdomas užduotis, abu pašnekovai savo atsakymuose pirmumą suteikia kokybiškam užduoties įvykdymui bet kokiomis sąlygomis.
„Beveik tas pats - yra paskirta užduotis ir ją atlieki šimtu procentų. Man Malyje galbūt buvo paprasčiau - ten visi suprato, kodėl reikalinga asmens patikra, kodėl privalu parodyti dokumentą ar vykdyti nurodymą palaukti patikros punkte prieš patenkant į bazę. Čia dar dauguma nesupranta situacijos rimtumo, todėl kartais turi įdėti daugiau pastangų. Bet kai esu tarnyboje, niekad nemąstau, kad kažko galiu nedaryti ar daryti mažiau,“ – atvirai sako karys savanoris Artūras.
„Tarnyba tarptautinėse operacijose eliminuoja namus, darbą, yra labiau subalansuotas tarnybos ir poilsio laikas. Taikos meto užduotis vykdome, nenutoldami nuo namų ir kasdienės veiklos - reikia suderinti tarnybą, darbą, namus, nepamirštant artimųjų. Būna tokių situacijų, kad po darbo reikia važiuoti į budėjimą, po budėjimo - į darbą, o tai reikalauja optimaliai suplanuoti savo laiką. Tarnyboje turi likti tik užduotys, kurias privalome atlikti su didele motyvacija. Esame davę priesaiką Lietuvos Respublikai, turime ją vykdyti nepriekaištingai,“– emocingai pokalbį užbaigia KASP karė Giedrė.
KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 110-osios (Kalvarijos) kuopos karius savanorius vyr. eil. Giedrę Sabulytę ir vyr. eil. Artūrą Daukantą kalbino Asta Kazlauskienė.
KASP 1-osios rinktinės ir karių savanorių asmeninio archyvo nuotraukos.
