Naujienos

Kovo 12 d. paminėtos Lietuvos karo aviacijos 106-osios įkūrimo metinės, pagerbtas aviacijos kūrėjų atminimas – šv. Mišiomis su aviatorių bendruomene Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, tylos minute ir gėlių padėjimu pagerbtas aviatorių atminimas Lietuvos karo aviacijos memoriale, S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome.

„1918 m. atkurta Lietuvos valstybė susidūrė su daugybe sunkumų ir iššūkių – ne išimtis ir Lietuvos kariuomenė. Atkurtai Lietuvos kariuomenei daug ko trūko, bet tik ne patriotiškų, pasitikinčių ir tikinčių šviesia savo šalies ateitimi asmenybių. Būtent šiuo laikotarpiu Lietuvos karo aviacijai pakloti tvirti pamatai, kurie išliko iki pat šių dienų. Didūs darbai prasideda nuo mažų žingsnelių. Neturėdami personalo, mes įkuriame Karo aviacijos mokyklą ir pradedame ruošti pirmuosius aviatorius, neturėdami patalpų, mes pirmąją mokyklą atidarome pirmojo Karo aviacijos mokyklos viršininko K. Fugelevičiaus tėvų bute, neturėdami vadovėlių, iš ko mokytis, – mes išleidžiame A. Gustaitį semtis žinių užsienyje ir pradedame leisti pirmuosius vadovėlius, neturėdami lėktuvų – mes netrukus juos pradedame gaminti serijomis. 1940 m. išformavus Lietuvos karo aviaciją – mes pirmaujame pagal turimą oro laivyną ir gaminamų orlaivių kiekį Europoje. Šiandien tik dar kartą norime pasidžiaugti, kad turime prieš daugiau nei šimtmetį sudėtingomis aplinkybėmis pradėtą formuoti ir suformuotą tvirtą aviacinį pagrindą po kojomis, bet labiausiai didžiuojamės istorinėmis asmenybėmis, kūrusiomis karo aviaciją. Savos istorijos žinojimas – tai savęs pažinimas“, – sveikindamas 106-ųjų Lietuvos karo aviacijos įkūrimo metinių proga teigė Karinių oro pajėgų vadas plk. Antanas Matutis.

2025-ieji metai Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti lėktuvo ANBO sukūrimo ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais. Pagrindinis jubiliejinių metų renginys – aviacijos šventė – liepos mėn. vyks Kaune, S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome, o  Vytauto Didžiojo karo muziejuje bus atidaryta paroda, kur iš arčiau galėsite susipažinti su Karinių oro pajėgų bendruomene, pabendrauti su įvairių profesijų atstovais.

Nepriklausomybės kovų pradžioje, 1919 m. sausio 30 d. pradėjus formuoti Lietuvos kariuomenės Inžinerijos kuopą, joje įsteigtas Aviacijos būrys, vėliau padidintas iki kuopos, kurios pagrindu 1919 m. kovo 12 d. sudaryta Aviacijos dalis ir įkurta pirmoji Karo aviacijos mokykla, kurią baigė 34 lakūnai ir oro žvalgai. Nesulaukus pritarimo dėl naujos laidos aviatorių ruošimo, Karo aviacijos mokykla 1919 m. gruodžio 18 d. buvo uždaryta. Aviacijos mokyklą baigę jauni karininkai, tarp jų Antanas Gustaitis, Juozas Kumpis, Antanas Stašaitis, Jurgis Dobkevičius, Leonardas Peseckas ir kt., nors ir be patirties, be gerai suformuotų įgūdžių išsinešė su savimi tolesnę karo aviacijos plėtimo ir formavimo viziją. Pirmieji Lietuvos karo aviacijos, aštuonis LVG C VI tipo, lėktuvai buvo nupirkti Vokietijoje, o 1921 m. buvo nustatytas naujas Lietuvos karo aviacijos lėktuvų ženklas – Vyčio Kryžius, kurį ir šiandien matome ant Karinių oro pajėgų orlaivių. 1922 m. leitenantas Jurgis Dobkevičius savo lėšomis pagamino ir išbandė pirmąjį lietuviškos konstrukcijos lėktuvą DOBI-I su 35 AG varikliu – su tokio galingumo varikliu jis pasiekė 175 km/h greitį.

Istorinė dalis parengta pagal portale www.plienosparnai.lt publikuotą informaciją.