Gegužės 26 d. Vilniuje vykusios iškilmingos ceremonijos metu Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybai įteikta kovinė vėliava. Šis simbolinis įvykis įprasmina istorinių Lietuvos kariuomenės tradicijų tęstinumą, stiprina visuotinės gynybos principą ir pabrėžia valstybės pasirengimą veikti mobilizacijos ar karo metu.
„Karo komendantūros šiandien tampa struktūra, kurioje susitinka skirtingų kartų, profesijų ir patirčių žmonės – nuo mokytojų, architektų ar statybininkų iki visuomenės veikėjų. Juos vienija ne profesija ar fizinis pasirengimas, o apsisprendimas prisidėti prie valstybės gynybos. Tą patį matėme tarpukario nepriklausomybės kovose ir partizaninėje rezistencijoje, kai valstybę gynė ne atskira grupė, o visa visuomenė. Tą šiandien matome ir Ukrainoje – kariuomenė stipri tada, kai už jos užnugaryje stovi gintis pasiruošusi visuomenė“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras.
Karas Ukrainoje parodė, kad kariuomenės, savivaldos ir civilinių institucijų sąveika turi būti kuriama taikos metu, nelaukiant karinės grėsmės. Karo komendantūrų funkcijos apima piliečių šaukimą atlikti karo tarnybą, Lietuvos kariuomenės komplektavimą kariniu personalu, svarbių objektų apsaugą, visuomenės saugumo užtikrinimą, civilių ir kariškių bendradarbiavimą bei užnugario veiklos koordinavimą.
„Per daugiau nei metus parengėme 1 500 komendantinių karių ir 2 500 komendantinių šaulių. Šiemet į bazinius ir kvalifikacijos atnaujinimo kursus pakviesime 3 000 piliečių, o komendantinių šaulių gretas išauginsime iki 3 500. Komendantiniai kariai ir šauliai yra visuotinės gynybos esmė – nuo objektų apsaugos ir mobilizacijos iki evakuacijos organizavimo ir viešosios tvarkos palaikymo. Tampame vis labiau pilietiški – kiekvienas iš jūsų čia esate savo noru ir sąmoningai prisidedate prie priešo atgrasymo bei taikos užtikrinimo“, – ceremonijoje kalbėjo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Taikos metu karo komendantai bendradarbiauja su savivaldybių administracijomis, policija, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybomis, sveikatos priežiūros įstaigomis bei kitomis institucijomis. Organizuojamos bendros pratybos, rengiami veiksmų planai ir stiprinamas institucijų pasirengimas veikti kartu krizės ar karo atveju. Karo metu komendantūrų kariai vykdytų svarbių objektų apsaugą, palaikytų viešąją tvarką, dalyvautų mobilizacijos procese ir atliktų kitas valstybės gynybai svarbias užduotis.
Karo komendantūrų tradicijos Lietuvoje siekia 1918 metus, kai atkūrus valstybę komendantūros tapo vienu pirmųjų kuriamos Lietuvos kariuomenės elementų. Jos atliko svarbų vaidmenį organizuojant mobilizaciją, užtikrinant viešąją tvarką bei koordinuojant valstybės gynybą skirtinguose šalies regionuose. 1919 metų Nepriklausomybės kovų metu Kėdainiuose karininko Jono Variakojo vadovaujami kariai sustabdė priešo puolimą, o Vilniuje karo komendantas Kazys Škirpa kartu su savanoriais 1919 metų sausio 1 dieną Gedimino pilies bokšte iškėlė Lietuvos trispalvę.
„Šiandien Karo komendantūrų valdybai įteikiama vėliava yra daugiau nei simbolis. Tai tarnybos garbės ženklas, įsipareigojimas veikti ryžtingai, telkti visuomenę ir būti ten, kur labiausiai reikia. Tai ryšys tarp Lietuvos valstybę kūrusių savanorių ir šiandien ją saugančių karių“, – ceremonijos metu teigė Karo komendantūrų valdybos vadas plk. Danas Mockūnas.
Karo komendantūrų valdybos vėliava sukurta laikantis istorinių Lietuvos kariuomenės tradicijų, autorius– Lietuvos kariuomenės patarėjas ir dailininkas Nerijus Treinys. Vėliavos averso centre vaizduojamas Vytis – kovos už laisvę, valstybės nepriklausomybės ir Tėvynės gynimo simbolis. Reverso centre išsiuvinėtas Karo komendantūrų valdybos ženklas – auksinis šauklio ragas virš sukryžiuotų iečių, simbolizuojantis kvietimą ginti valstybę, pilietinę atsakomybę ir visuomenės pasirengimą veikti išvien. Visuose keturiuose vėliavos kampuose pavaizduoti Gediminaičių stulpai, įprasminantys Lietuvos valstybingumo tęstinumą, stiprybę ir istorinį paveldą. Viršutinėje vėliavos dalyje aukso raidėmis įrašytas šūkis „GARBĖ GINTI!“, pabrėžiantis tarnybos prasmę, atsakomybę ir ištikimybę Lietuvos valstybei.
Nuotr. aut. eil. Džiugas Švaikauskas.
