Spalio 5 – 6 d. Klaipėdos universitete, Lietuvos kariuomenės kartu su Klaipėdos universitetu rengiama karo istorijos konferencija, skirta Lietuvos kariuomenės karininkams ir kariams, žinioms apie Lietuvos Nepriklausomybės kovas, pagilinti ir praplėsti šio proceso suvokimą pažvelgiant į kaimyninių šalių istorinę patirtį. Šios konferencijos tikslas yra atskleisti Lietuvos bei kitų mūsų regiono šalių Nepriklausomybės kovų reikšmę, tautų bei valstybių bendradarbiavimo kontekste, atskleidžiant bendras, vienijančias patirtis.
Vakarų šalims karas baigėsi 1918 m. lapkričio 11 d., o rytinėje Baltijos pakrantėje tuo metu tik prasidėjo kova dėl tautų, kurios ilgus metus egzistavo svetimose imperijose, teisių kurti valstybes ir pasirinkti vystymosi kelią. Kovoje dėl laisvės, tik pradėta kurti Lietuvos kariuomenė nebuvo pajėgi savarankiškai atlaikyti 1919 m. pradžioje į Lietuvos teritoriją įsiveržusios raudonosios armijos. Lietuviams Vokietijos karinė parama buvo tuo metu buvo esminė, padėjusi sulaikyti raudonarmiečių puolimą, o iki 1919 m. vasaros pabaigos ir išstumti jų pajėgas iš Lietuvos teritorijos. Kuriant Lietuvos kariuomenę savo indėlį įnešė ir krašte gyvenusios tautinės mažumos: žydai, baltarusiai, vokiečiai bei kt.
Tad Lietuvos ir kaimyninių šalių nepriklausomybės karų tyrimų svarba šiandien lieka aktuali. Konferencijoje mokslinius pranešimus skaitys istorikai iš Lietuvos, Latvijos, Vokietijos, Estijos, Ukrainos ir Suomijos.
Konferencijos dienotvarkė: spalio 5 d.
11.00 val. Atidarymas ir sveikinimo žodis Klaipėdos Universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
11.20 – 11.40 val. Gediminas Vitkus, Vilniaus universitetas, „Kodėl 1919–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės karas neatsispindi „Karo koreliatų“ projekto duomenų bazėje?“;
11.50 – 12.10 val. Vytautas Jokubauskas ir Mindaugas Sereičikas, Klaipėdos universitetas, „Lietuvos nepriklausomybės karo veiksmų geografinė erdvė ir intensyvumas“;
12.20 – 12.40 val. Algimantas Kasparavičius, Lietuvos istorijos institutas, „Vokietijos karinės paramos veiksnys Lietuvos valstybės išgyvenimo ir geopolitinei dinamikai 1919 m. pirmoje pusėje“.
12.50 – 14.00 val. Pertrauka
14.00 – 14.20 val. Andrii Rukkas, Taras Shevchenko, Kijevo nacionalinis universitetas ir Ruslana Martseniuk, „Ukrainos saugumo tarnybos valstybinis archyvas Karinių dalinių formavimas iš Ukrainos karo belaisvių Pirmojo pasaulinio karo metais Austrijos-Vengrijoje ir Vokietijoje“;
14.30 – 14.50 val. Igor Kopõtin, Estijos karo akademija, „Baltijos pulkas Estijos nepriklausomybės kare: lojalumo klausimas“;
15.00 – 15.20 val. Jānis Šiliņš, Latvijos nacionalinis archyvas, „Išskaidyta kariuomenė: pirmieji šeši Latvijos ginkluotųjų pajėgų kūrimo mėnesiai (1918 m. lapkričio mėn.–1919 m. balandžio mėn.)“;
15.30 – 15.50 val. Kari Alenius, Oulu universitetas, „Vokietijos kariuomenės vaidmuo Suomijos nepriklausomybės kare (1918 m.)“.
16.00 – 16.20 val. Pertrauka
16.00 – 16.20 val. Juris Ciganovs, Latvijos karo muziejus, „Vakarų Rusijos savanorių kariuomenės formavimas (1919 m. vasara-ruduo)“;
16.30 – 16.50 val. Jonas Vaičenonis, Vytauto Didžiojo universitetas, „Kovoje prieš bolševikinę Rusiją: Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių karo veiksmai 1919 m. balandis-liepa“;
17.00 – 17.20 val. Marc Müller, nepriklausomas istorikas (Vokietija, Kassel), „1920: Vokietijos karinių dalinių išvedimas iš Klaipėdos krašto ir jų nauja dislokacija šiauriniuose Rytprūsiuose“.
Spalio 6 d.
10.00 – 10.20 val. Valdis Kuzmins, Latvijos nacionalinė gynybos akademija, „6-ojo rezervo korpuso puolimas (Tauwetter, Eisgang, Frühlingswind) 1919 m. kovo mėn.: tikslinio vadovavimo atvejo tyrimas“;
10.30 – 10.50 val. Kris Kapenieks, Latvijos karo muziejus, „Lietuva ir Latvija: bendradarbiavimas ir prieštaravimai šiaurės vakarų Lietuvoje nepriklausomybės kovų metais 1919 m.“;
11.00 – 11.20 val. Aiga Bērziņa-Kite, Latvijos universitetas, „Latvijos moterų pagalbos korpusas Latvijos nepriklausomybės karo metu“.
11.30 – 11.50 val. Pertrauka
11.50 – 12.10 val. Karlis Dambitis, Latvijos nacionalinė gynybos akademija, „Kuršas 1919 m.: Latvijos nepriklausomybės karo pirmojo etapo kariniai ir politiniai aspektai“;
12.20 – 12.40 val. Aušra Jurevičiūtė, Lietuvos karo istorijos draugija, „Tautinių mažumų atstovai Lietuvos kariuomenėje 1919–1920 m.: žydų ir gudų tarnybos patirtys“;
12.50 – 13.10 val. Hektoras Vitkus, Klaipėdos universitetas, „Lietuvos kariuomenės vaizdinys Vokietijos karinių pajėgų vadovybėje 1919–1920 m.“;
13.20 val. Baigiamoji diskusija: moderatorius Vygantas Vareikis, Klaipėdos universitetas.
Archyvinė nuotrauka/LK informacija
