Naujienos

Lietuvos kariuomenė prisideda prie elektros sistemos atsparumo stiprinimo programos įgyvendinimo. Šiuo tikslu Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai spalio 2 d. Gaižiūnų poligone atliko praktinį betoninių surenkamųjų apsauginių konstrukcijų („lego blokų“) testavimą sprogdinimo būdu. Tai tęstinis kariuomenės ir Lietuvos elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ bendradarbiavimo projektas ieškant efektyviausių energetinės infrastruktūros fizinės apsaugos sprendimų.

„Gaižiūnų poligone išbandytos strategiškai svarbios infrastruktūros fizinės apsaugos priemonės rodo kryptingą kariuomenės ir energetikos sektoriaus bendradarbiavimą. Strategiškai svarbią reikšmę turinčios energetikos infrastruktūros atsparumo stiprinimas ir Lietuvos gynybos klausimai yra neatsiejami vienas nuo kito, o diegiamos saugumo priemonės turi tarpusavyje koreliuoti bei sudaryti bendrą gynybos priemonių visumą“,– sako krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

„Testavimo metu vertinamas konstrukcijų atsparumas sprogimų poveikiui: nustatomas pažeidimo plotas ir gylis, analizuojama, kokią žalą gali patirti už apsauginių konstrukcijų esantys kritiniai objektai – įskaitant skeveldrų poveikį ir oro smūginės bangos padarinius“, – apie tai, kaip vyksta bandymai ir fizinių apsaugos barjerų efektyvumo vertinimas, kalbėjo testavimams vadovaujantis kpt. Mantautas Šutas.

Pirminius apsauginių konstrukcijų bandymus Plk. Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai atliko dar pavasarį. Įvertinę gautus rezultatus jie pateikė „Litgrid“ specialistams ataskaitą su išsamiomis išvadomis ir rekomendacijomis dėl būtinų konstrukcijų korekcijų bei tolesnio projekto vystymo. Spalio 2 d. Gaižiūnų poligone vyko jau patobulintų modelių testavimas. Jo metu išbandytos kelios skirtingos betoninės surenkamosios konstrukcijos, o bandymams naudota tiek standartinė amunicija, tiek improvizuoti užtaisai, kuriuos gali pristatyti smulkieji dronai.

„Apsauginės konstrukcijos vertinamos kaip apsaugos nuo hibridinių bei konvencinių grėsmių priemonė. Tarptautinė praktika rodo, kad smulkieji dronai vis dažniau pasitelkiami sabotavimui. Priešiškos valstybės gali panaudoti tokius dronus standartinei ar improvizuotai amunicijai gabenti ir nukreipti juos į kritinę energetikos infrastruktūrą, siekdamos ne tik pakenkti elektros tinklams, bet ir destabilizuoti visuomenę“, – sprendimą imituoti bepiločių orlaivių atakas ir išsamiai išanalizuoti galimą jų poveikį paaiškino kpt. M. Šutas.

Taip pat neatmetama galimybė, kad įvertinus bandymuose gautus rezultatus, parinktos apsaugos priemonės ir toliau bus tobulinamos atsižvelgiant į grėsmių vertinimą bei naujus technologinius sprendimus.

Baltijos šalims vasarį sėkmingai atsijungus nuo Rusijos valdomos elektros sistemos ir prisijungus prie Kontinentinės Europos sinchroninės zonos, tarp institucinio bendradarbiavimo svarba tapo kaip niekad aktuali. Siekiant užtikrinti elektros perdavimo sistemos patikimumą ir atsparumą galimoms hibridinėms ar konvencinėms grėsmėms diegiamos apsaugos priemonės yra integrali valstybės gynybos dalis.

JVIB informacija ir nuotraukos