Naujienos

Atsispiriant nuo kovo mėnesį Baltijos šalyse fiksuotų dronų incidentų, Rusijos informacinėje erdvėje visą balandį plėtotas naratyvas, esą Lietuva, Latvija ir Estija leido Ukrainai naudotis savo oro erdve atakoms prieš Rusijos teritoriją. Propagandinėse žinutėse spekuliuota, kad Ukrainos dronai galėjo būti paleidžiami iš Baltijos šalių teritorijos ar net Baltijos jūros.

Balandžio viduryje Rusijos prezidento padėjėjas Nikolajus Patruševas teigė, kad tariamas Baltijos šalių ir Suomijos oro erdvės suteikimas Ukrainai dronų atakoms prieš Rusiją reiškia tiesioginį NATO įsitraukimą. Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu taip pat priminė Suomijai drauge su Baltijos šalimis apie Rusijos teisę į savigyną. Taip buvo siekiama įtvirtinti naratyvą, kad Baltijos šalys neva tampa ne tik Ukrainos rėmėjomis, bet ir tiesioginėmis konflikto dalyvėmis.

Reikšmingas dėmesys skirtas ir Lietuvos karinių pajėgumų stiprinimui. Baltarusijos informacinėje erdvėje teigta, kad Kapčiamiesčio poligono plėtra naikina gamtą, grindžiama ekonominiais interesais ir kelia grėsmę vietos gyventojams. Baltarusijos valstybinėje žiniasklaidoje protestai Lietuvoje pristatyti kaip masinis visuomenės pasipriešinimas NATO karinės infrastruktūros plėtrai prie sienos su Baltarusija. Tuo tarpu Rusijos informacinėje erdvėje Lietuvos poligonų plėtra integruota į platesnį saugumo diskursą. Rusijos Dūmos narys Aleksejus Žuravliovas, reaguodamas į Tauragės poligono plėtrą, teigė, kad tai didina grėsmę Kaliningrado regionui, o esant „realiai grėsmei“ Rusijos atsakas būtų „žaibiškas ir neišvengiamas“. Kituose propagandinėse žinutėse Kapčiamiesčio poligono steigimas ir Tauragės poligono plėtra pristatyti kaip NATO vykdomos regiono militarizacijos dalis.

Balandį taip pat fiksuoti naratyvai apie NATO vienybės silpnėjimą. Reaguojant į Donaldo Trumpo pasisakymus dėl galimo JAV vaidmens Aljanse mažėjimo, teigta, kad JAV pasitraukimas iš NATO būtų tragedija Ukrainai, Europai ir net visam Aljansui, o susidariusi situacija esą rodo artėjantį NATO skilimą.

Antroji mėnesio pusė išsiskyrė istorinių temų gausa, sietina su pasiruošimu artėjančiai Pergalės dienai, kuri Rusijoje minima gegužės 9 dieną. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pasmerkė Šiaulių miesto sprendimą perkelti sovietų karių kapines ir teigė, kad taip rodoma nepagarba kariams, kurie esą „išlaisvino“ Baltijos šalis nuo nacių okupantų. Vėliau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Vokietijoje, Suomijoje ir Baltijos šalyse atgimsta nacizmo ideologija. Tokiais teiginiais siekta istorinės atminties klausimus išnaudoti Baltijos ir Europos šalių diskreditavimui.

Asociatyvi LK nuot.