Lt En
logo
lt
en

Naujienos

Minint Gedulo ir vilties dieną: buvusio karo policininko prisiminimai iš tarnybos 1940-aisiais

Minint Gedulo ir vilties dieną: buvusio karo policininko prisiminimai iš tarnybos 1940-aisiais
Prieš 80 metų Lietuvos valstybė be mažiausio pasipriešinimo buvo okupuota, neužilgo aneksuota, o lygiai po metų, 1941 birželio 14 dieną, prasidėjo pirmieji Lietuvos piliečių masiniai trėmimai į Sibirą. Tai yra skaudi mūsų šalies istorija, iš kurios mes galime tik pasimokyti ir nebekartoti klaidų, kurios buvo padarytos prieš 80 metų. 
Lietuvos kariuomenės karo policininkai pernai turėjo galimybę susipažinti su vienu iš mūsų tarnybos pirmtakų, kuris tarnavo Karo policijos mokykloje ir buvo gyvas liudininkas, įvykių kurie vyko 1940-ųjų metų birželio 14-ąją ir 15-ąją. Vincas Kubertavičius, tarpukariu veikusios Karo policijos mokyklos karys, 2019 metais atšventęs savo 100-ąjį jubiliejų iškeliavo anapilin. Šviesios atminties ir garbingo amžiaus žmogus pasidalino su LK Karo policija savo memuarais apie lemtingąją naktį, kurios metu Vincas Kubertavičius vykdė sargybą Prezidentūroje, „Prisimenu, visą tą naktį Prezidentūros languose negeso šviesos. Pavieniai asmenys išeidavo į antro aukšto balkoną parūkyti ar patyliukais pasikalbėti, pasitarti. Mums, eiliniams kareiviams, nebuvo žinoma, kad šią naktį sprendžiamas svarbus mūsų Tautos tolimesnis likimas. Kitą dieną, baigęs sargybą, sužinojau, kad sovietų vyriausybė įteikė ultimatumą Lietuvai.“ 
Šie, prieš 80 metų Lietuvą ištikę įvykiai mums visiems leidžia susimąstyti, kad vis tik kariuomenė valstybei yra būtina, kad ji turi būti veiksni, ryžtinga, moderni ir pasiruošusi priešintis bet kokiomis sąlygomis. Anot Vinco Kubertavičiaus: „Po kuopos vado paaiškinimo visiems kareiviams buvo aiški susidariusi grėsminga padėtis Lietuvoje. Visi kareiviai tik ir laukė įsakymo, nors ir nelygioje kovoje, bet kautis už Lietuvos laisvę.“ Deja, žinant istorinius faktus okupacijos naktį Kaune, Istorinėje Prezidentūroje, posėdžiavusi Lietuvos Vyriausybė svarstė įvairius variantus, tačiau galiausiai buvo nuspręsta nesipriešinti – priimti Sovietų Sąjungos ultimatumą. Lietuvos kariuomenė, nors ir buvo pasiruošusi gintis, tačiau nebuvo panaudota.
„Apie 10 val. į kareivines ateina KP mokyklos viršininkas, mjr. Berentas, klasėje susodintiems kareiviams praneša: „Lietuvą ištiko baisus netikėtas smūgis, be mažiausio pasipriešinimo, Lietuva, Raudonosios Armijos dalinių, okupuota. Respublikos Prezidentas, Krašto apsaugos ministras, gen. Musteikis ir keletas karininkų pasitraukė į Vokietiją. Prezidento pareigas laikinai eina Ministrų pirmininkas Merkys." Koks karių likimas laukia, kol kas nežinoma. Spėjama, kad Lietuvos kariuomenę paleis namo. Šeštadienį, buvusių sargybų kareiviai, Komendantūroje ir Kariuomenės Štabe, vežė į katilines ligi rusų kareivių užėjimo, iš nedegamų spintų svarbesnius dokumentus deginti, kad nepapultų į rusų okupantų rankas,“ – savo prisiminimuose rašė Vincas Kubertavičius.
Minint šias istorines datas karo policininkai aplankė prisiminimais pasidalinusio Vinco Kubertavičiaus kapą ir Lietuvos partizanų kapus, uždegė žvakutes ir užrišo trispalves juosteles. 
Šiemet minint 30-ąsias atkurtos Lietuvos kariuomenės sėkmės istorija galime tikėti savimi, savo sąjungininkais ir daryti viską kas mūsų valioje, kad niekada nepasikartotų tokie skaudūs įvykiai.

KP informacija