DAINAVOS APYGARDOS „GELEŽINIO VILKO“ GRUPĖS PARTIZANAI ISTORIJA IR APRAŠYMAS
Dainavos apygarda buvo viena iš penkių didžiausių partizaninių junginių Lietuvoje. Ji veikė 1945–1953 m. pietų ir rytų Lietuvoje: Alytaus, Varėnos, Prienų, Lazdijų, Marijampolės, Kaišiadorių, Trakų ir kitų rajonų teritorijoje.
„Geležinio Vilko“ grupė buvo Dainavos apygardos rinktinių junginys, pasižymėjęs ryžtingais veiksmais prieš sovietinį okupacinį režimą, gyventojų apsauga ir lietuviškos dvasios palaikymu. Partizanai leido spaudos leidinius, rinko žinias, vykdė diversijas, gynė laisvės idėją ir tikėjimą nepriklausoma Lietuva.
Jie kovojo ne tik ginklu, bet ir tikėjimu, vienybe bei pasiaukojimu. Daugelis jų žuvo, buvo suimti ar ištremti, tačiau jų auka išliko gyva – ji įkvepia mus branginti laisvę ir atmintį.
___________________________________________________________________________________________________
DAINAVOS PARTIZANŲ HIMNAS
Partizanų dainos ir himnai buvo svarbi Lietuvos laisvės kovotojų gyvenimo dalis. Jie stiprino kovinę dvasią, vienijo bendražygius, palaikė viltį ir priminė kovos už laisvę prasmę. Jos buvo perduodamos iš lūpų į lūpas ir tapo gyvu partizanų pasipriešinimo simboliu.
Dzūkijos partizanų himnas – viena žinomiausių partizanų dainų, gimusi Dzūkijos krašte pokario laisvės kovų metais. Joje atsispindi meilė Tėvynei, pasiaukojimas ir nepalaužiamas ryžtas kovoti už laisvą Lietuvą.
Klausykitės himno, atliekamo muzikinės grupės Ugniavijas paspaudę nuorodą: https://www.youtube.com/watch?v=4cWE9L8ROXY
___________________________________________________________________________________________________
PARTIZANŲ MALDA
Visagalis amžinasis Dieve, aukštojo Jeruzalės miesto Statytojau ir Sarge, dieną ir naktį saugok mūsų valstybę su jos gyventojais, jos būties saugumą, ramybę.
Ištiesk, Viešpatie, dangiškos pagalbos dešinę ant savo tarnų – Lietuvos laisvės kovotojų – partizanų, kad jie visa širdimi Tavęs ieškotų ir ko teisingai maldauja – pasiektų.
Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
___________________________________________________________________________________________________
PARTIZANŲ PRIESAIKA
Prisiekiu Visagalio Dievo akivaizdoje, kad ištikimai ir sąžiningai vykdysiu Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio nario pareigas, kovosiu dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės atstatymo, nesigailėdamas nei savo turto, nei sveikatos, nei gyvybės, tiksliai vykdysiu Sąjūdžio įstatus, statutus ir savo viršininkų įsakymus, šventai laikysiu visas man patikėtas paslaptis, niekada su Lietuvos priešais nesitarsiu, jokių žinių jiems neteiksiu ir visa, ką tik apie juos sužinosiu, tuoj savo viršininkams pranešiu, saugosiu šalies gerovę ir visur elgsiuos, kaip doram, klusniam ir narsiam laisvės kovotojui elgtis pridera.
Gerai žinau, kad už sąmoningą uždavinių nevykdymą ir paslapties išdavimą man gresia mirties bausmė.
Tepadeda man Viešpats Dievas mano darbuose Tėvynei Lietuvai.
___________________________________________________________________________________________________
MONSINJORAS STANISLOVAS STANKEVIČIUS – TĖVELIUKAS
Monsinjoras Stanislovas Stankevičius, Alovės žmonių meiliai vadintas Tėveliuku, Alovės parapijoje tarnavo nuo 1976 metų. Jis nebuvo pokario partizanas, tačiau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę tapo svarbiu Dzūkijos laisvės kovotojų atminimo saugotoju. Monsinjoras aukojo šv. Mišias už žuvusius partizanus, dalyvavo jų pagerbimo renginiuose ir šventino atminimo ženklus, tarp jų – kryžių Meškasalio kaime, skirtą Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės „Geležinio Vilko“ tėvūnijos partizanams ir ryšininkams. Savo tarnyste jis padėjo išsaugoti partizanų vardus, jų aukos prasmę ir perduoti laisvės kovų atminimą ateities kartoms.
