Naujienos

Pirmadienį prasidėjusiose tarptautinėse NATO inžinierių karinėse pratybose dalyvauja per 600 karių ir valstybės pareigūnų. Tačiau pratybų dalyviai dirba ne vieni. Jiems talkina keturkojai draugai - vokiečių ir belgų aviganiai. Kol Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kinologai atlikinėjo užduotis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas sutiko papasakoti, koks yra kinologų ir tarnybinių šunų darbas.

Kaip pasakojo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, šiose tarptautinėse pratybose dalyvauja net penki, kinologų paruošti, šunys. Trys iš jų dirba su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais, dar du - su Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kinologais. Visi šie keturkojai pareigūnai yra ruošiami sprogmenų paieškos užduotims. Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovo teigimu, tinkamai paruošti tarnybinį šunį užtrunka apie dvejus metus. Tai reikalauja ganėtinai daug lėšų iš valstybės biudžeto ir kinologo laiko, rūpesčio ir dėmesio būsimam keturkojui pareigūnui. Kaip ir pareigūnai, taip ir keturkojai, reguliariai laiko kvalifikacijos nustatymo testus. Po tarnybos laiko, kuris trunka 9-11 metų, šunys dažniausiai lieka su jais treniravusiais kinologais.

Keturkojai pareigūnai yra mokomi ieškoti sprogmenų arba narkotinių medžiagų. Šių sričių šunų darbas skiriasi. Šuniui, atlikus užduotį, labia svarbu jį pagirti ir reguliarai žaisti. Tai padeda išlaikyti šuns motyvaciją, kuri padeda tinkamai atlikti jam pavestas užduotis. Ne ką mažiau svarbi keturkojo socializacija. Jie yra pratinami prie šeimininko kaitos, leidžiama žaisti, kontaktuoti su kitais žmonėmis.

Kad kinologo paruoštas šuo galėtų rasti sprogmenį, pareigūnas visada naudoja tą pačią komandą, Neretai žodines komandas lydi neverbalinės kalbos ženklai - rankos mostas. Tokie metodai naudojami tada, kai nenorima sukepti papildomo triukšmo. Šuo, treniruotas ieškoti sprogstamųjų medžiagų, niekada neieško kitokių radinių. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas užsiminė, kad paieškos rezultatai priklauso nuo oro salygų. Lietus, smėlis, vėjas - visi šie gamtos reiškiniai apsunkina šuns darbą. Tačiau kartais nėra laiko laukti palankesnių oro salygų. Užduotį reikia atlikti čia ir dabar. Tarnybiniai šunys taip pat dalyvauja tarptautinėse varžybose, operacijose. Tai tiesiog būtina norint neatsilikti nuo naujausių metodų, siekiant geriausių rezultatų.

Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos kinologų grandies vyresnysis specialistas srž. Vygantas Kazlovas pasakojo, kad kariuomenės K9 grandies tarnybiniai šunys taip pat yra treniruojami ieškoti sprogmenų. K9 grandis nuolat kontaktuoja ir bendradarbiauja su VSAT. Pareigūnai tarpusavyje dalinasi patirtimi paieškos metoduose, ieškodami geriausių paieškos būdų, atliekant sprogmenų paieškos darbus. Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono K9 grandies šunys remia savo padalinius, vygdo sprogmenų paieškas su tarnybiniais šunimis, pastatuose, autotransporto priemonėse, kelio ruože. Skirtinai nei pasieniečių kinologų šunys, kurie dažniausiai dirba pasienio ruože, kariuomenės keturkojai pareigūnai dirba nuolat keisdami aplinką. Jie dirba poligone, mieste, pastatuose, transportuo ruožose, keliuose. Srž. V. Kazlovas pritarė VSAT specialisto žodžiams, kad darbo rezultatai glaužiai susiję su oro salygomis: „Ypač sunku, kai šalta. Tačiau didelis karštis taip pat sukelia sunkumų tarnybiniams šunims. Ideali oro temperatūra yra apie 15-20 laipsnių šilumos. Vėjas ir lietus apsunkina darbą.“ Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono tarnybiniai šunys taip pat tarptautiniuose mokymuose, varžybose ir konkuruose. Tai gerina tarnybinių šunų sprogmenų paieškos darbo rezultatus.

Kariuomenėje, be Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kinologų, su tarnybiniais šunimis taip pat dirba Karo policija ir Specialiųjų operacijų pajėgos.

Nuotraukų autorius - eil. Mantautas Patašius