Birželio 16 d., prasidėjo tris dienas truksiantis „Šimtmečio vėliavų žygis“, skirtas paminėti Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 100-metį. Sekmadienį, birželio 18 d., žygį vainikuos nemokamas šventinis renginys klaipėdiečiams ir miesto svečiams.
„Šimtmečio vėliavų žygio“ maršrutas drieksis per istorines Mažosios Lietuvos žemes dabartinėje Lietuvoje – prasidėjo birželio 16-ąją Smalininkuose, o baigsis birželio 18-ąją Klaipėdoje, Teatro aikštėje. Būtent čia – pačioje Klaipėdos širdyje – sekmadienį kviečiame pasitikti finišuojančius žygeivius, atnešiančius simbolinę penkių metrų ilgio Mažosios Lietuvos ir Didžiosios Lietuvos vėliavą, kurią lydės vėliavnešiai su mažesnėmis vėliavomis.
Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis, pirmajai žygio grupei įteikęs Mažosios Lietuvos ir Didžiosios Lietuvos vėliavą, kartu su visais leidosi į kelią. Tuo tarpu karo istorikas prof. Dr. Valdas Rakutis žygio dalyviams priminė Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos istorinį kontekstą.
Žygį vainikuosiantis nemokamas šventinis renginys prasidės žygeivių pasitikimu birželio 18 d., 13.30 val., Teatro aikštėje, Klaipėdoje. Susirinkusieji turės progą pamatyti vėliavos perdavimo ceremoniją. Jos metu Lietuvos šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopos šauliai nuo Smalininkų iki Klaipėdos žygeivių atneštą vėliavą perduos Mažosios Lietuvos istorijos muziejui, kur ji bus saugoma ir rodoma ateities kartoms. Vėliavos perdavimo ceremoniją užbaigs Lietuvos šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopos šaulių atliekamos pagarbos salvės už Klaipėdos prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 100-metį, už Lietuvos šaulių sąjungą ir už visos Lietuvos žmones.
„Lietuva pagarbiai mini ir švenčia 100 metų Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos sukaktį. Šis Lietuvos šaulių sąjungos organizuotas žygis yra daugiaprasmis istorijos pasakojimas apie XX a. Lietuvos kelią į Nepriklausomybę, – pastebi Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys. – Pirmiausia, žygis primena labai reikšmingą šaulių vaidmenį 1923-iųjų sausio dienomis. Be jų, kaip ir be Lietuvos kariuomenės, savanorių, vietinių gyventojų, šio laimėjimo nebūtų buvę“.
Minint svarbų istorinį įvykį – Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 100-metį – Lietuvos šaulių sąjunga dovanoja šventinį koncertą, kuriame pasirodys Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų pučiamųjų orkestras (meno vadovas ir dirigentas Egidijus Miknius), Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblis „Alka“ (vadovai Elena Šalkauskienė ir Jonas Kavaliauskas), Kretingos r. kultūros centro vyrų folkloro grupė „Andulė“ (vadovė Elena Šalkauskienė), atlikėja Kristina Jatautaitė-Stanevičienė.
„1923 m. įvykusio Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos būtinybę gerai suvokė tuometė Lietuvos Vyriausybė, vadovaujama Ernesto Galvanausko. Tik kontroliuodama Klaipėdos uostą, jauna Lietuvos valstybė galėjo būti ekonomiškai nepriklausoma. Šiemet minėdami Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos šimtmetį turime puikią progą žygiu įprasminti šį svarbų mums istorinį įvykį“, – sako Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis.
Šiemet minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį, Seimas 2023-iuosius yra paskelbęs Klaipėdos krašto metais, o žygį šiai ypatingai istorinei datai paminėti ne atsitiktinai organizuoja Lietuvos šaulių sąjunga – Klaipėdos atvadavimo organizatoriai buvo šauliai, sudėlioję veiksmų planą ir ryžtingai jį įgyvendinę kartu su 5-ojo ir 8-ojo pėstininkų pulkų kariais ir karininkais, 1-ojo husarų pulko kavaleristais, Karo ir Karo policijos mokyklų kariūnais.
Pasak Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus J. Genio, labai stipri ir Šimtmečio vėliavų žygio idėjos sąsaja su Lietuvos istorija – Žygio maršrutas nusitęsė Melno taikos sutartimi (1422 m.) įtvirtinta valstybine siena tarp Ordino ir LDK. „Ji ilgus šimtmečius buvo ne tik skiriančiąja valstybių siena, bet ir Mažosios (Prūsų) Lietuvos riba, kuri ne tik skyrė politiškai, ekonomiškai skirtingus regionus, bet ir jungė Mažosios ir Didžiosios Lietuvos kultūras, padėjo ypatingomis sąlygomis išlikti lietuviškam žodžiui, raštui, pagaliau – padėjo pamatus tautinei savimonei ir Lietuvos valstybingumui“, – akcentuoja muziejaus vadovas.
Svarbų istorinį įvykį įprasminti pasiruošusių žygeivių birželio 16–18 d. laukia apie 200 km kelias. Žygeiviai keliauja ir vėliavos nešamos estafetės principu: vieną maršruto atkarpą įveikę žygeiviai vėliavas perduoda kitiems dalyviams, laukiantiems iš anksto numatytose vietose. Vidutinis vienos žygio atkarpos atstumas – apie 25 km.
Daugiau informacijos apie žygį: https://www.sauliusajunga.lt/simtmecio-veliavu-zygis/
Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) yra valstybės remiama savanoriška, pilietinės savigynos visuomenės organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galią, ugdanti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą, plėtojanti valstybės gynybos švietėjišką veiklą, teikianti pagalbą policijai ir civilinei saugai. Tai unikali, analogų neturinti organizacija, nes LŠS vienija valstybės gynybai ir gyvenimui neabejingus asmenis. Šauliai veikia pagal LR Seimo priimtą atskirą organizacijos įstatymą ir statutą. Nepaisant tiesiogiai iš valstybės institucijų skiriamų užduočių, LŠS yra laisvų, savo laiką Tėvynės gynybai ir stiprinimui skiriančių žmonių organizacija. Kiekvienas Lietuvos pilietis savanoriškai gali tapti organizacijos nariu ir save realizuoti veikdamas karybos, sporto ir kultūros srityse. Šauliškoms idėjoms visoje Lietuvoje šiandien neabejingi apie 14 tūkst. piliečių nuo 11 metų amžiaus.
LŠS informacija ir nuotraukos
