Šiuolaikinis dragūnas
Nugalėsim arba žūsim!
Dragūnas – tai karys, pasižymintis savo jėga, drąsa, universalumu, ištverme bei sumanumu. Kovotojas, kurį užduočių vykdymui įkvepia protėvių stiprybė, LDK ir tarpukario dragūnų karinės dorybės, kovingumas ir tradicijos.
Išskirtinumas
Dragūnų pavadinimas pagal vieną iš hipotezių yra kildinamas iš prancūzų kalbos žodžio dragon arba lotynų kalbos žodžio drako, kurie lietuvių kalboje reiškia drakonas, slibinas. Tai kariai galintys kautis raiti ir pėsti. Istorijos eigoje kito ginkluotė ir kovinė technika, taktika, logistika, tačiau pati dragūniška dvasia, idėja dar ir šiandien lydi bataliono karius. Ne veltui bataliono simbolis yra trigalvis drakonas. Tai grėsmingas padaras, pasirengęs sutikti priešą ugnimi ir kalaviju, kaip patys dragūnai, nešiojantys šį ženklą ant uniformų. Trys drakono galvos simbolizuoja dragūnų kovą su sausumos, jūrų ir oro priešais. Dėl dislokacijos vietos rengiasi vykdyti pakrančių gynybos pobūdį turinčias operacijas. „Negailestingumu priešui dragūnas skiriasi nuo bet kurio kito kario", - taip dragūnus apibūdino 1-asis bataliono vadas plk. ltn. Rimantas Baltušis.
Dragūnų tradicijos
• Kasmet, minint bataliono įkūrimo dieną (liepos 19 d.), nauji bataliono kariai duoda priesaiką bataliono kovinei vėliavai ir dragūniškai dvasiai bei idėjai;
• Bataliono įkūrimo metinės švenčiamos kartu su visuomene – nuo 2012 metų organizuojamas visuomeninis pėsčiųjų žygis „Dragūnų keliais“, kurio metu keliaujama iki Nemirsetos gyvenvietės (1992 m. Nemirsetoje įkurtas batalionas, 1993 m. perkeltas į dabartinę dislokacijos vietą);
• Tapo gražia tradicija kasmet dalyvauti neatlygintinos kraujo donorystės akcijoje bei labdaros renginiuose, kadangi Dragūnai – visuomeniški ir socialiai atsakingi piliečiai;
• Batalionas turi gražias draugystės tradicijas su bendrojo lavinimo mokykla „Medeinė" (specialių poreikių vaikams) ir jau 20 metų palaiko šiltus santykius su vaikų globos namais „Smiltelė“;
• Su dragūnų istorija ir išskirtinumu kasmet batalione organizuojamų ekskursijų metu susipažįsta apie 1000 moksleivių iš Klaipėdos miesto, rajono ir apskrities. Vaikų gynimo dienos proga kasmet batalione organizuojamas renginys vaikams;
• Dragūnišką dvasią puoselėti padeda įkurtas „Dragūnų klubas“, vienijantis esamus ir buvusius bataliono karius;
• Batalione tarnavę ir pasižymėję kariai ir darbuotojai į kitą tarnybos vietą ar atsargą palydimi žodžiais „Kartą tapęs dragūnu, Juo išliksi visą gyvenimą!“ (užrašoma specialioje padėkoje);
• Bataliono renginių ir ceremonijų metu atliekama dalinio žygio daina „Baltijos krantų vaikai“.
Taktika
Dragūnų atsiradimą Europos valstybėse XVI a. antrojoje pusėje paskatino siekis paspartinti šaulių mobilumą. Taip atsirado muškietininkų sodinimo ant žirgų praktika. Dragūnai savo kovine rikiuote, užėmė tarpinę padėtį tarp kavalerijos ir pėstininkų. Dėl mobilumo ir disponavimo ilgavamzdžiais šaunamaisiais ginklais jie buvo naudojami kavalerijai palaikyti. XVII a. dragūnai palaipsniui perėjo prie kovos ir pėsčiųjų, ir raitųjų rikiuotėje. Nulipę nuo žirgų jie kaudavosi pagal pėstininkų taktiką. Mobilumas ir universalumas – išskirtinės savybės, lydinčios ir šiuolaikinį dragūną . Šiuolaikinis dragūnas ne tik geba greitai, lanksčiai ir sumaniai reaguoti į besikeičiančią situaciją, bet ir puikiai pažįsta savo ginamą teritoriją – ne veltui vienu metu dalinio pavadinime buvo pabrėžta, kad tai – Pamario gynybos batalionas. Dislokacijos vieta diktuoja savo: sąveikaujant su kitomis institucijomis rengiasi vykdyti pakrančių gynybos pobūdį turinčias operacijas.
