Lietuvos artilerijos istorijos apžvalga
Artilerija – viena seniausių kariuomenės rūšių. Ilgame savo istorijos kelyje artilerija buvo pagrindinė padalinių ugnies jėga, nulemianti pergales sausumos ir jūrų mūšiuose, sprendžianti taktines ir net strategines užduotis.
Artilerijos batalionas pratęs viduramžius siekiančias Lietuvos artilerijos tradicijas. Rašytiniai šaltiniai liudija, kad pirmą kartą bombardas Lietuvos kariuomenė panaudojo 1382 m. Tų metų balandžio pradžioje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio vadovaujami kariai laivais nuplaukė iki Jurbarko, pasitelkę bombardas, šturmavo ten pastatytą kryžiuočių pilį, tačiau jos neužėmė. Puolant pilis arba jas ginant, bombardas Lietuvos kariuomenėje plačiau imta naudoti XIV a. pabaigoje - XV a. pirmoje pusėje. Vytautas Didysis, 1428 m. puldamas Novgorodą, atsigabeno vieną didžiausią to meto pasaulyje bombardą, kurią tempė, kaip teigiama, 40 porų arklių. Deja, apšaudant miestą, bombarda sprogo.
Nuo XVI a. LDK kariuomenė pradėjo naudoti artileriją ne tik pilių bei miestų šturmui ir gynybai, bet ir atvirose kautynėse. Įvairių šaunamųjų ginklų liejyklos ir kalyklos XVI - XVII a. veikė Vilniuje, Valkininkuose. Greičiausiai ne atsitiktinai Lietuvos žemėje užaugo bene žymiausias to meto Europos artilerijos inžinierius Kazimieras Semenavičius.
XX a. Lietuvos artilerijos gimimo diena galima būtų laikyti 1919 m. sausio 6 d., kai Kaune, Aukštojoje Panemunėje, iš vokiečių kariuomenės gavus dvi 1902 m. trijų colių rusiškas patrankas, pradėta steigti pirmoji artilerijos dalis. Artilerijos daliniai buvo formuojami labai sparčiai. Jau tų pačių metų vasarą kovose su bolševikais Daugpilio fronte dalyvavo keturios artilerijos baterijos. Artileristai dalyvavo mūšiuose visuose Nepriklausomybės kovų frontuose.
Tarpukario Lietuvos kariuomenėje būta keturių artilerijos pulkų. Kiekviename buvo 3 artilerijos grupės (divizionai), grupėje - 2 - 3 baterijos po 2 - 4 pabūklus kiekvienoje. Apie du trečdalius pulkų ginkluotės sudarė 75 mm kalibro lengvosios lauko patrankos, vieną trečdalį - 105 mm kalibro haubicos. Pagrindinė traukiamoji jėga buvo arkliai. Sviediniai pabūklams pradėti gaminti ginklų dirbtuvėse Linkaičiuose.
1940 m. Lietuvą okupavus sovietinei kariuomenei, visas artilerijos turtas atiteko okupantams. Pokario partizaninėse kovose dalyvavo daug buvusių artileristų. Bene žymiausias - Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo pirmininkas generolas Jonas Žemaitis - Vytautas.
